Liunevilio kadetų mokykla

Liunevilio kadetų mokykla (pranc. L'École des cadets-gentilshommes de Lunéville, lenk. Szkoła kadetów w Lunéville) – Lotaringijos Liunevilio mieste 1737–1766 m. veikusi karo mokykla.

Istorija

Liunevilio senamiestis Stanislovo Leščinskio laikais

Buvęs Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Leščinskis mieste apsigyveno jau kaip Lotaringijos hercogas, 1737 m. gegužės 1 d. jis įsteigė naują švietimo įstaigą – Liunevilio kadetų mokyklą.

Į ją buvo priimami Romos katalikų tikėjimo kilmingi 15–20 metų jaunuoliai. Buvo nustatytos priėmimo kvotos: po 12 iš Lotaringijos, Baro hercogysčių, Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės. Priimtiesiems suteikiami du komplektai geltonos ir mėlynos spalvų uniformų bei aštuonios poros batų per metus.

Mokykla buvo įsikūrusi Vezouzės upės saloje, netoli miesto senamiesčio. Per trejus metus kadetai išklausydavo karinės taktikos ir ginklo naudojimo paskaitas bei dalyvaudavo praktiniuose užsiėmimuose, taip pat buvo mokomi prancūzų ir vokiečių kalbų, matematikos bei istorijos. Jie privalėjo dalyvauti Šv. Mišiose, taip pat kasdieninėse rytinėse bei vakarinėse maldose. Nors didesnę mokyklos išlaidų dalį padengdavo Stanislovas Leščinskis, auklėtinių tėvai taip pat turėdavo mokėti už mokymąsi. Lėšų neužtekdavo ir pamažu imta mažinti priimamų kadetų skaičių. Iš viso mokslus šioje mokykloje baigė 564 jaunuoliai, iš jų – 167 iš ATR.

Kadetų rengimui vadovavo: vyresnysis kapitonas, du kapitonai leitenantai, majoro padėjėjas, vėliavininkas ir aštuoni puskarininkiai. Be to tarnavo kapelionas, perukų meistras, sanitaras, keturi skalbėjai ir 20 tarnų. Griežta disciplina patikdavo ne visiems auklėtiniams, todėl dalis jų mokslų nebaigdavo. Baigusius mokyklą į savo sudėtį priimdavo Lotaringijos ir Prancūzijos armijos, o taip pat Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės. Jei po mokyklos baigimo auklėtiniui per dvejus metus nepavykdavo rasti tarnybos vietos, St. Leščinskis jam skirdavo 2000 svarų išmoką.

1766 m. hercogas Stanislovas Leščinskis mirė, Lotaringija buvo prijungta prie Prancūzijos, o Kadetų mokykla Liunevilyje buvo uždaryta. Likę kadetai mokslus tęsė karo mokykloje Paryžiuje.

Žinomi auklėtiniai

• LDK kariuomenės generolas Teodoras Voicechas Moščenskis;
• LDK kariuomenės generolas leitenantas Simonas Zabiela;
• iš Žemaitijos kilęs generolas majoras Juozapas Prozoras (1768 m. tapo Kauno seniūnu, o 1781 m. – Vitebsko vaivada);
• Prienų seniūnai Juozapas Butleris ir Mykolas Butleris;
• Prancūzijos kariuomenėje tarnavęs generolas Pranciškus Bitofas;
• markizas Šarlis Žozefas de Viomenilis (1798 m. tapo Rusijos imperijos kariuomenės generolu leitenantu, o 1816 m. – Prancūzijos maršalu).

Šaltiniai

• Arnaud Parent. Prancūzų karybos įtaka Liunevilio ir Varšuvos kadetų mokyklose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės bajorams // Karo archyvas XXIX, Vilnius, 2014, p. 8–32 Archyvuota kopija 2020-09-22 iš Wayback Machine projekto.
• Małgorzata Durbas. Szkoła Kadetów w Lunéville w latach 1737–1766. Polscy wychowankowie // Pedagogika. Studia i Rozprawy, 2015 No: 24; S. 429–433

Literatūra

• Arthur Benoît. L'École des cadets-gentilshommes du roi de Pologne à Lunéville, 1738–1766 – Lunéville: Impr. de Majorelle, 1867