Lino Toffolo
Lino Toffolo | |
---|---|
Tikras vardas | |
Gimė | 1934 m. gruodžio 30 d. Venecija, Italija |
Mirė | 2016 m. gegužės 16 d. (81 metai) Venecija |
Šalis | Italija |
Aktyvumo metai | 1950–2013 |
Užsiėmimas | aktorius, atlikėjas |
Lino Tofolo (it. Lino Toffolo; 1934 m. – 2016 m.) buvo italų aktorius, dainų autorius ir atlikėjas, taip pat TV laidų vedėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tofolo gimė Venecijos lagūnai priklausančioje Murano saloje. Pirmosios sėkmės jis sulaukė persikėlęs į Milaną, kur vietiniame „Derbio“ klube vaidindavo girtuoklį, dainuojantį dainas venecijiečių tarme[1][2].
1953 m. jis debiutavo epizodiniu vaidmeniu Federico Fellini filme „I vitelloni“ ir iki 1978 m. atliko vaidmenis 24 juostose, filmuodamasis pas tokius režisierius kaip Dino Risi, Mario Monicelli ir Pasquale Festa Campanile. Vėliau jo pasirodymai ekrane buvo daugiau epizodiniai, o pats aktorius didesnį dėmesį ėmė skirti teatrui, kur, priešingai negu kine, dažniau atlikdavo draminius, o ne komiškus vaidmenis.
Tofolo taip pat išleido 4 muzikos albumus.
Filmografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- I vitelloni (1953)
- Chimera (1968)
- I quattro del pater noster (1969)
- Kai moterys turėjo uodegas (1970)
- Brancaleone alle crociate (1970)
- Un'anguilla da 300 milioni (1971)
- Apnuoginta violončelė (1971)
- La Betìa ovvero in amore, per ogni gaudenza, ci vuole sofferenza (1971)
- Causa di divorzio (1972)
- Quando le donne persero la coda (1972)
- Turtingiems sekasi (1972)
- Emigrantas (1973)
- Lengva nuodėmė (1974)
- La bellissima estate (1974)
- Yuppi Du (1975)
- Seselė (1975)
- Baltas telefonas (1976)
- Culastrisce nobile veneziano (1976)
- Sturmtruppen (1976)
- Messalina, Messalina! (1977)
- L'inquilina del piano di sopra (1977)
- Scherzi da prete (1978)
- Pane e Tulipani (2000)
- Nuvole di vetro (2006)
- Papildoma diena (2011)
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Golden Goblets – geriausias naujas aktorius (1971)
- Nastro d'argento (nominacija) – geriausias antrojo plano aktorius (1972)