Pereiti prie turinio

Baltas telefonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Baltas telefonas

PavadinimasTelefoni bianchi
Kilmės šalis Italija
RežisieriusDino Risi
Scenaristas (-ai)Bernardino Zapponi
Ruggero Maccari
Dino Risi
Metai1976
Žanraskomedija
Kalbaitalų
IMDb įrašas

Baltas telefonas (it. Telefoni bianchi) – 1976 m. Italijoje sukurta komedija.

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Venecijos viešbutyje guvernante dirbanti Marčela svavoja apie kino aktorės karjerą. Kuomet viešbutyje apsistojęs iš Romos atvykęs kino prodiuseris Lučianis ją suvilioja žadėdamas svaiginamą karjerą, ji nusprendžia vykti pas jį. Pinigus, sutaupytus kelionei, prageria tėvas, todėl Marčela pažada ištekėti už savo draugo Roberto, jei šis nuveš ją į Romą (tie, kurie tuokiasi perversmo metinių proga, gauna asmeninį Musolinio pasveikinimą). Marčela neranda Lučianio, tačiau susipažįsta su karininku Bruniu. Jaunikis atsisako ją vesti ir už tai savanoriu išsiunčiamas į Afriką, o Marčela tampa Brunio meiluže. Nuvykusi susipažinti su jo motina, mergina sužino, kad ši vadovauja viešnamiui ir ketina jame įdarbinti Marčelą. Čia ji dirba, kol iš karo grįžta Roberto, kuris nuolat pasirodo pačiose netinkamiausiose situacijoje ir griauna jos naujas pažintis su kitais vyrais. Ji susipažįsta su įtakingu aktoriumi Franko ir pačiu Musoliniu, kurio dėka galiausiai atsiduria kino studijoje. Roberto fašistų išsiunčiamas į karą Ispanijoje, o Marčela tampa Franko meiluže. Ilgainiui ji tampa žinoma aktore ir pradeda gėdytis vėl iš karo grįžusio nuskurdusio Roberto. Vėliau fašistų režimas žlunga ir Marčela priversta grįžti į gimtąjį kaimą…

Pagrindiniai aktoriai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aktorius – vaidmuo
Apdovanojimas Apdovanojimų kategorija Asmuo Rezultatas
David di Donatello specialus apdovanojimas Agostina Belli Laimėjo[1]
Italijos nacionalinis kino žurnalistų sindikatas geriausia aktorė Agostina Belli Nominacija
  1. Enrico Lancia (1998). I premi del cinema. Gremese Editore, 1998. ISBN 88-7742-221-1.