Linkava (Tichorečenskojė)
| Linkava vok. Gut Adlig Linkau rus. Тихореченское | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Baltijsko rajonas |
| Įkūrimo data | 1354 m. |
| Pašto kodas | 238521 |
| Tel. kodas | +7 40145 |
| Tinklalapis | www.baltijsk.net |
Linkava arba Tichorečenskojė (vok. Gut Adlig Linkau, nuo 1938 m. Linkau, nuo 1945 m. rus. Адлиг Линкау, nuo 1946 m. rus. Тихореченское) – gyvenvietė Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Sembos pusiasalyje, Baltijsko rajone, nuo 2008 m. liepos 3 d. Divnojės kaimo gyvenvietės kaimas.[1][2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sembos žemės kaimo pavadinimas Linkavs prūsiškos kilmės. 1354 m. minimas Linkow.[3] 1723–1818 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos departamento, 1818–1871 m. Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities dvaras.[4] 1910 m. buvo 82 gyventojai.[5] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kranco rajono, vėliau Zelenogradsko rajono kaimas, 1947 m. birželio 17 d. – 2008 m. liepos 3 d. Povarovkos apylinkės kaimas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1723–1818 m. | Rytų Prūsijos departamentas | Prūsijos karalystė |
| 1818–1939 m. | Žuvininkų apskritis | Karaliaučiaus apygarda |
| 1939–1945 m. | Sembos apskritis | Karaliaučiaus apygarda |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1946–1946 m. | Kranco rajonas | TSRS |
| 1947–2008 m. | Povarovkos apylinkė Zelenogradsko rajonas |
Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Divnojės kaimo gyvenvietė Baltijsko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Linkava GenWiki
- ↑ Žuvininkų apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
- G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.