Linkava (Žuvininkų apskritis)

Koordinatės: 54°47′31″š. pl. 20°04′08″r. ilg. / 54.792°š. pl. 20.069°r. ilg. / 54.792; 20.069 (Linkava (Žuvininkų apskritis))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Linkava
Tichorečenskojė

vok. Gut Adlig Linkau
rus. Тихореченское
Linkava Tichorečenskojė
Linkava
Tichorečenskojė
54°47′31″š. pl. 20°04′08″r. ilg. / 54.792°š. pl. 20.069°r. ilg. / 54.792; 20.069 (Linkava (Žuvininkų apskritis))
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Baltijsko rajonas
Įkūrimo data 1354 m.
Pašto kodas 238521
Tel. kodas +7 40145
Tinklalapis www.baltijsk.net

Linkava arba Tichorečenskojė (vok. Gut Adlig Linkau, nuo 1938 m. Linkau, nuo 1945 m. rus. Адлиг Линкау, nuo 1946 m. rus. Тихореченское) – gyvenvietė dab. Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Sembos pusiasalyje, Baltijsko rajone, nuo 2008 m. liepos 3 d. Divnojės kaimo gyvenvietės kaimas.[1][2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sembos žemės kaimo pavadinimas Linkavs prūsiškos kilmės. 1354 m. minimas Linkow.[3] 17231818 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos departamento, 18181871 m. Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities dvaras.[4] 1910 m. buvo 82 gyventojai.[5] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kranco rajono, vėliau Zelenogradsko rajono kaimas, 1947 m. birželio 17 d. – 2008 m. liepos 3 d. Povarovkos apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
17231818 m. Rytų Prūsijos departamentas Prūsijos karalystė
18181939 m. Žuvininkų apskritis Karaliaučiaus apygarda
19391945 m. Sembos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Kranco rajonas TSRS
19472008 m. Povarovkos apylinkė
Zelenogradsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Divnojės kaimo gyvenvietė
Baltijsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
  • G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]