Likėnai
- Apie kaimą Kėdainių rajone žr. Likėnai (Kėdainiai).
| Likėnai | ||
|---|---|---|
  Likėnai |
||
| 56°11′56″š. pl. 24°37′01″r. ilg. / 56.199°š. pl. 24.617°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė |  Biržų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Pabiržės seniūnija | |
| Gyventojų | 100 | |
Likėnai – kaimas Biržų rajono savivaldybės vakaruose, prie kelio Pabiržė–Saločiai, 8 km į vakarus nuo Biržų. Kurortinė gyvenvietė. Veikia Respublikinės Panevėžio ligoninės filialas Likėnų reabilitacijos ligoninė, yra Likėnų parkas (įkūrė Juozas Narušis), kuriame yra įstiklinta mineralinio vandens biuvetė (architektė A. Šilinskienė). Likėnų Švč. Mergelės Marijos Aušros Vartų koplyčia pastatyta 2000 m. reabilitacijos ligoninėje.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal sieringų šaltinių, kurie skleidžia supuvusio kiaušinio kvapą, iki XX a. 4-ojo dešimtmečio kaimas ir dvaras buvo vadinamas Smardone arba Lukėnais. XX a. tarpukariu nusistovėjo vardas Likėnai.[2]
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Yra parkas, gamtos paminklas – Smardonės šaltinis. Yra dvi mineralinio vandens versmės. Mineralinis vanduo gaunamas iš gręžinių. Likėnų gręžinio vanduo chloridinis sulfatinis, turintis natrio, kalio (vidutinės mineralizacijos – 7,4 g/l) – geriamas ir pilstomas į butelius. Aukštaitijos gręžinio vanduo bromidinis chloridinis, turintis natrio, kalio ir kalcio (didelės mineralizacijos – sūrimas; 114 g/l) – vartojamas balneologiniam gydymui. Durpyne prie Likėnų kasamas gydomasis durpių purvas vartojamas aplikacijoms.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1587 m. minima prie Biržų veikusi gydykla, naudojusi Smardonės versmių mineralinį vandenį. Apylinkių gyventojai nuo seno žinojo šio vandens gydomąjį poveikį, atvykę maudydavosi valstiečių trobose įrengtuose kubiluose. Likėnai pirmą kartą minimi 1643 m. rugpjūčio 3 d.
Pirmasis Likėnų mineralinio vandens chemijos sudėtį 1816 m. ištyrė fizikochemikas Teodoras Grotusas ir konstatavo jų gydomąją vertę. Vėliau mineralinėmis versmėmis susidomėjo Biržų gydytojas Liudvikas Chodakauskas, kurio rūpesčiu mineralinis vanduo buvo ištirtas Rygos politechnikos instituto laboratorijoje, o L. Chodakauskas dvaro teritorijoje įrengė viešbutį ir gydyklos pastatą – pradėjo veikti kurortas. 1890–1891 m. čia gydėsi 168 ligoniai. 1891 m. sudegus vonios pastatui, kurorto nebeliko.
1924 m. dvaras išparceliuotas, 40 ha atiteko Sveikatos departamentui, nuo 1932 m. – Pabiržės savivaldybei. XX a. trečiame dešimtmetyje nustatyta, kad Smardonės dumblas ir gretimo durpyno durpės tinka gydymui. 1938 m. Biržų ligoninės vyr. gydytojo J. Mikelėno iniciatyva įsteigtas Likėnų kurortas – atidaryta gydykla su viešbučiu. 1939 m. gydėsi 610 ligonių. 1941 m. birželio mėn. per gyventojų trėmimą komunistiniai aktyvistai nužudė Likėnų parko kūrėją agronomą J. Narušį.
1946 m. rugpjūčio 3 d. Likėnai tapo miesto tipo gyvenviete (kaip kurortas), teisės panaikintos 1992 m. 1955 m. gydykla, 1948–2002 m. vadinta sanatorija, rekonstruota, pradėjo dirbti ištisus metus. Po karo išplėstas gydomųjų ligų sąrašas. XX a. septintame dešimtmetyje pradėti gręžti arteziniai mineralinio vandens gręžiniai, aštuntame dešimtmetyje kasmet gydydavosi po 4000 ligonių. 1970–1989 m. prie Likėnų buvo prijungtas Pabiržės miestelis. XX a. pabaigoje dėl melioracijos išnyko dvi iš trijų mineralinių Smardonės versmių. 2002 m. sanatorija pertvarkyta į reabilitacijos ligoninę, gydymas tapo labiau specializuotas. Ligoninė specializuota sveikatą grąžinančiam gydymui ir sergančiųjų reabilitacijai su ryškiais bei grįžtamais biosocialinių funkcijų sutrikimais, sergantiesiems neurologinėmis, judėjimo ir atramos sistemos ligomis, po traumų, ortopedinių operacijų.[3]Taip pat yra mineralinės vonios, magnetoterapija, gydymas ultragarsu, masažas (t. p. povandeninis), manualinė terapija, akupunktūra, baseinas, sauna ir kt.
Po 1989 m. atskyrus Pabiržę, Likėnai smarkiai sumažėjo, bet ~2020 m. vėl išaugo (priskirti Kiršoniai, kitų kaimų dalys).
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1946–1950 m. | miesto tipo gyvenvietė | Biržų apskritis | |
| 1950–1953 m. | Biržų rajonas | Šiaulių sritis | |
| 1953–1992 m. | |||
| 1992–1995 m. | Pabiržės apylinkė | ||
| 1995– | Pabiržės seniūnija | Biržų rajono savivaldybė | Panevėžio apskritis |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1859 m. | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1978 m.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1985 m.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 57 | 260 155 (kaime) 105 (dvare) |
447 | 600 | 600 | 800 | 700 | ||
| 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2006 m. | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | - | - | ||
| 531 | 33 | 35 | 19 | 100 | - | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaime gimė:
- Vytautas Pranas Taura, Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Giedrė Jankevičiūtė. Lietuva (vadovas). – Vilnius, R. Paknio leidykla, 2006. // psl. 224–225.
- ↑ Likėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 376 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Likėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 435 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Likėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 24 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Vytautas Meška ir kt. Likėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 609-610
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Likėnai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 689 psl.
- Žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
- Apie Likėnus Archyvuota kopija 2010-03-04 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
| ||||||||||
|
|||||||||||
| Pabiržė – 1 km BIRŽAI – 9 km | |||||||||||
