Lietuvos pepinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos pepino veislės obuoliai

Lietuvos pepinas – senovinė žieminė pepinų grupės naminių obelų (lot. Malus domestica) veislė. 18991973 m. buvo įrašyta į Lietuvos Nacionalinį augalų veislių sąrašą.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitusi Lietuvos pietuose, Baltarusijos vakaruose ir Lenkijos šiaurės rytuose. Pastarojoje šalyje vadinama Gliogeruvka (lenk. Glogierówka), taip pagerbiant inžinierių ir sodininką Janą Gliogerį (žinomo istoriko ir etnografo Zigmanto Gliogerio tėvą).

Pasodinus derėti pradeda po 1–2 metų. Vaismedžio neaukštas kamienas laiko netolygų vainiką, žydi vidutiniškai anksti. Neatsparus rauplėms ir reiklus dirvai. Derlius skinamas rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje, saugykloje išsilaiko iki vasario mėnesio. Vaisiai vidutinio dydžio (vienas sveria apie 70 g), apvalūs arba kiek ištįsę. Odelė labai plona, žalsvai geltona, saulės apšviestoje pusėje padengta švelniu raudoniu. Minkštimas ryškiai baltas ir purus, saldžiarūgščio skonio, labai sultingas, smulkiai grūdiškas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]