Kovo 11 d. akto moratoriumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kovo 11 d. akto moratoriumas – vienokio ar kitokio pobūdžio Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo akto ar teisinių pasekmių sustabdymas, svarstytas ir planuotas 1990 m.

1990 m. birželio 27 d. Michailas Gorbačiovas susitikime su Lietuvos atstovais pasiūlė jiems kokia nors forma pristabdyti kovo 11 d. akto galiojimą, žadėdamas tokiu atveju nutraukti blokadą ir pradėti derybas.[1] Be to, ir prieš tai buvo pateikta panašių pasiūlymų.[1] Moratoriumo autorius – LR teisingumo ministras prof. Pranas Kūris[2].

1990 m. birželio 16 d. raštu[3] Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai svarstyti Vyriausybės vardu pasiūlė Ministrė Pirmininkė Kazimira Prunskienė nutarimo projektą[4] [5] [6].

Paskelbimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė pareiškimą, pagal kurį buvo skelbiamas 100 dienų moratoriumas (sustabdant teisinius veiksmus, kylančius iš Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo) nuo tarpvalstybinių derybų su TSRS pradžios.[7] Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio teigimu, toks moratoriumo paskelbimas turėjo keletą saugiklių. Pirma, pareiškimas turėjo mažesnę teisinę galią, negu būtų turėjęs nutarimas. Antra, moratoriumas buvo skelbiamas ribotam laikotarpiui, prasidedančiam ne paskelbimo momentu, o tik nuo derybų pradžios, ir tik nuo tarpvalstybinių derybų pradžios. Be to, tokių derybų tikslai turėjo būti fiksuoti atskiru protokolu, kuriam, patvirtindama, kad derybos yra tikros, turėtų būti pritarusi ir Lietuvos pusė. Savo ruožtu, tokios derybos turėjo savaime reikšti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Trečia, moratoriumas turėjo sustabdyti ne paties akto galiojimą, o tik iš jo kylančius teisinius veiksmus. Ketvirta, moratoriumas turėjo netekti galios, jei jį priėmusi Aukščiausioji Taryba negalėtų normaliai vykdyti savo funkcijų.[1] Kitą dieną TSRS blokadą nutraukė.[1]

Liepos 11 d. Aukščiausioji Taryba sudarė komisiją deryboms parengti, o rugpjūčio 21 d. – derybų delegaciją.[1] Spalio 2 d. įvyko pirmasis susitikimas dėl derybų.[1] Protokolas turėjo būti pasirašytas per antrąjį delegacijų susitikimą, bet dėl jo nebuvo sutarta.[1]

Gruodžio 28 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kuriame buvo atsisakyta protokolo reikalavimo.[8][1] Taip pat juo buvo pataisytas birželio 29 d. pareiškimas. Vytauto Landsbergio teigimu, „iš jo galiojanti teliko preambulė, net be tarinio (!)“.[1]

Moratoriumas taip pat buvo nagrinėtas Europos žmogaus teisių teismo byloje „Kuolelis, Bartosevičius ir Burokevičius prieš Lietuvą“, kurioje ieškovai (Juozas Kuolelis, Leonas Bartoševičius ir Mykolas Burokevičius) teigė, kad už jų veiklą negalėjo būti baudžiama, nes jos metu buvo priimtas Lietuvos nepriklausomybės moratoriumas.[9][10] Lietuvos pusė teigė, kad moratoriumas taip ir neįsigaliojo, nes numatytos Lietuvos ir TSRS derybos neprasidėjo.[9] 2008 m. vasario 19 d. teismas priėmė nuosprendį, pagal kurį ieškinį atmetė.[9][10]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8 Vytautas Landsbergis „Lūžis prie Baltijos“, Vilnius, Vaga, 1997
  2. Renesanso žmogus Kūris // Tiltas į neteisybę (Rimantas Varanauskas, „Lietuvos žinios“, Nr. 86 (12313), 2009 balandžio 16 d., Tyrimas „Tiltas į neteisybę“)
  3. V.Landsbergio pranešimas dėl LRV pasiūlymo derybų su TSRS laikotarpiui paskelbti laikiną moratoriumą 1990 m. kovo 11 dienos LR AT Aktui dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo. Diskusijos (84 posėdis)
  4. Rusijos žiniasklaida: Lietuva pardavė savo nepriklausomybę
  5. Diskusijų dėl LRV pasiūlymo LR AT skelbti laikinąjį moratoriumą 1990 m. kovo 11 d. AT aktui dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo tęsinys (Seimo posėdis: Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas; Parengė: Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas. Stenogramos: 1991-11-29 Nr.11; 93 posėdis)
  6. Diskusijų dėl moratoriumo paskelbimo tęsinys (94 posėdis, 1990 m. birželio 29 d.)
  7. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. birželio 29 d. pareiškimas [1]
  8. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 28 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos ir TSR Sąjungos tarpvalstybinių derybų [2]
  9. 9,0 9,1 9,2 Europos žmogaus teisių teismo nuosprendis byloje Kuolelis, Bartoševičius and Burokevičius prieš Lietuvą, 2008 m. vasario 19 d. [3]
  10. 10,0 10,1 Bernardinai.lt „Europos žmogaus teisių teismas atmetė J. Kuolelio, L. Bartoševičiaus ir M. Burokevičiaus skundą“, 2008 m. vasario 19 d. [4]

Papildomam skaitymui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gegužės 23 d. laiškas [5]
  • Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. birželio 29 d. pareiškimas [6]
  • Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 28 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos ir TSR Sąjungos tarpvalstybinių derybų [7]