Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija – asociacija, vienijanti medžiotojų ir žvejų asociacijas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1920 m. spalio 27 d. Gamtos tyrinėjimo stoties direktorius prof. Tadas Ivanauskas, Miškų departamento direktorius, miško tipologijos mokslo Lietuvoje pradininkas Povilas Matulionis, Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos tarnautojai Elijošius Nonevičius, Jeronimas Paulionis ir Lietuvos kariuomenės vyresnysis leitenantas Bronius Žvynys įteikė raštą Kauno miesto ir apskrities viršininkui, prašydami įregistruoti Lietuvos taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugiją ir patvirtinti jos įstatus. 1921 m. vasario 7 d. įregistruota.
1925 m. vienijo 21 skyrių, įsteigtą to meto apskrityse. 1927 m. T. Ivanausko iniciatyva pradėtas leisti „Medžiotojo“ žurnalas. 1936 m., vykdant Seimo priimtą Draugijų įstatymą, Lietuvos taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugija perorganizuota ir 1937 m. sausio 13 d. įregistruota Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijų sąjunga, perėmusi buvusios draugijos funkcijas.
1937 m. daugiausia narių buvo Kauno draugijoje – 245, Šiaulių – 241, Biržų – 143, Panevėžio – 125, Kėdainių ir Ukmergės – po 118, Kretingos – 115. Lietuvai atgavus Vilnių, čia taip pat buvo įsteigta Medžiotojų draugija.
1930 m. lapkričio 7-9 d. Lietuvos delegacija dalyvavo Paryžiuje vykusiame Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) steigiamajame susirinkime. T. Ivanauskas tapo šios tarptautinės organizacijos tarybos nariu.
1940 m. birželį okupavus Lietuvą, liepos mėn. draugijos, kaip patriotinės organizacijos, veikla uždrausta. Ji neveikė ir karo metais.
1945 m. kovą T. Ivanausko, profesoriaus Juozo Žemaičio, dainininko Kipro Petrausko, aktoriaus Juozo Lauciaus, tarnautojų Vinco Peleckio, Roberto Budriko, Edvardo Čipkaus, Boriso Nikolskio iniciatyva buvo įkurta Kauno medžiotojų draugija.
1947 m. įkurta vieninga Lietuvos medžiotojų draugija, kuri 1960 m., prisijungus žvejams, pavadinta Medžiotojų ir žvejų draugija.
Pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais Paryžiuje CIC valdyba po penkiasdešimt metų pertraukos atkūrė draugijos narystę šioje organizacijoje. 1991 m. šį aktą patvirtino Kanadoje, Kvebeke, susirinkusi CIC Generalinė asamblėja.
2002 m. Seimas priėmė Medžioklės įstatymą, 2004 m. – Mėgėjiškos žūklės įstatymą.
Svarbiausi tikslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vienyti medžiotojų ir žvejų asociacijas bei koordinuoti jų veiklą
- Ugdyti taurų medžiotojų ir žvejų požiūrį į gamtą, saugoti ir gausinti laukinių žvėrių, paukščių ir žuvų išteklius, rūpintis populiacijų struktūromis, produktyvumu, sąveika su aplinka, ekologine pusiausvyra
- Puoselėti medžioklės ir žūklės kultūrą bei tradicijas, kelti medžiotojų ir žvejų kvalifikaciją
Pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1921–1939 m. Tadas Ivanauskas
- 1939–1940 m. Antanas Rukuiža
- 1946–1947 m. Vincas Peleckis
- 1947–1950 m. Andrius Bulota
- 1950–1956 m. Teofilis Mončiunskas
- 1956–1963 m. Jonas Zenkevičius
- 1963–1967 m. Kazys Giniūnas
- 1967–1974 m. Albinas Jankavičius
- 1974–1986 m. Marijonas Kiela
- 1986–2006 m. Jonas Vyšniauskas
- 2006–2013 m. Rimantas Benetis
- 2013–2019 m. Bronius Bradauskas
- 2019–2021 m. Jonas Talmantas
- 2021–2026 m. Virginijus Kantauskas[1]
2000 m. Garbės pirmininku išrinktas Algirdas Brazauskas.
Nariai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiuo metu draugija turi 46 narius (rajonų draugijas ir sąjungas, jungiančias 26 tūkst. medžiotojų ir 37 tūkst. žvejų):
- LMŽD Akmenės skyrius
- LMŽD Alytaus skyrius
- LMŽD Anykščių skyrius
- LMŽD Biržų skyrius
- LMŽD Gargždų skyrius
- LMŽD Ignalinos skyrius
- LMŽD Jonavos skyrius
- LMŽD Joniškio skyrius
- LMŽD Jurbarko skyrius
- LMŽD Kaišiadorių skyrius
- Kauno medžiotojų sąjunga
- Kauno žvejų draugija
- Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugija
- LMŽD Kelmės skyrius
- LMŽD Klaipėdos skyrius
- LMŽD Kretingos skyrius
- LMŽD Kupiškio skyrius
- LMŽD Lazdijų skyrius
- LMŽD Marijampolės skyrius
- Mažeikių rajono medžiotojų ir žvejų draugija
- LMŽD Molėtų skyrius
- LMŽD Pakruojo skyrius
- LMŽD Panevėžio skyrius
- LMŽD Pasvalio skyrius
- LMŽD Plungės skyrius
- LMŽD Prienų skyrius
- Radviliškio medžiotojų ir žvejų draugija
- Raseinių medžiotojų ir žvejų draugija
- LMŽD Rokiškio skyrius
- LMŽD Skuodo skyrius
- LMŽD Šakių skyrius
- LMŽD Šalčininkų skyrius
- Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugija
- LMŽD Šilalės skyrius
- Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugija
- LMŽD Širvintų skyrius
- LMŽD Švenčionių skyrius
- Tauragės medžiotojų ir žvejų draugija
- LMŽD Telšių skyrius
- LMŽD Trakų skyrius
- LMŽD Ukmergės skyrius
- LMŽD Utenos skyrius
- LMŽD Varėnos skyrius
- LMŽD Vilkaviškio skyrius
- Vilniaus medžiotojų draugija
- Zarasų medžiotojų ir žvejų draugija
Narystė organizacijose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Nuo 1930 m. (1991 m. atkurta) Tarptautinės medžioklės ir medžiojamųjų gyvūnų apsaugos taryba (CIC)
- Nuo 2004 m. ES medžiotojų ir gamtos apsaugos organizacijų federacija (FACE)
Leidiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1927–1940 m. leido žurnalą „Medžiotojas“;
- Buvo viena iš 1964–1996 m. leisto populiaraus žurnalo „Mūsų gamta“ leidėjų;
- 1990–1996, 1998–2006 m. – „Medžiotojas ir meškeriotojas“;
- Nuo 2007 m. yra viena iš žurnalo „Medžiotojas ir medžioklė“ leidėjų.