Lietuvos karinė spauda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kariškių žodis
Karys

Lietuvos karinė spauda – Lietuvos kariuomenės 19191940 m. ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų po 1990 m. bei kitų karinių struktūrų su karo dalykais susijusios tematikos periodiniai leidiniai, skirti daugiausia kareiviams ir karininkams.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių karinės spaudos pirmtaku būtų galima laikyti leidinį „Zine apej Lenku wajna su Maskolejs“, kurio 2 numerius lietuvių ir lenkų kalba 1864 m. išleido 1863 m. sukilimo Lietuvoje ir Lenkijoje vadovybė. 19061907 m. Vilniuje ėjo nelegalus Lietuvos ir Baltarusijos socialdemokratų laikraštis rusų kalba „Soldatskaja žizn“ (Kareivių gyvenimas). Rygoje 1914 m. trumpai buvo leidžiamas kariams skirtas laikraštis „Kareivių tiesa“ (išėjo 3 numeriai), o 1915 m. – mėnesinis laikraštis „Mūsų amžius“ (Naujas Mūsų amžius, išėjo 7 numeriai). 1917 m. iš pradžių Rygoje, o paskui Petrograde ėjo pirmasis Lietuvos karininkų laikraštis „Laisvas žodis“. Nuo 1918 m. vasario mėn. vietoj jo buvo leidžiamas bolševikinis savaitraštis „Kareivis socialistas“, kurio išėjo 2 numeriai. 1917 m. vykusio pirmojo lietuvių karių suvažiavimo ir Pirmojo seimo metu Petrograde buvo leidžiamas specialus savaitraščio „Santara“ priedas „Laisvės karininkas“, jo išėjo keli numeriai.

Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1919 m. Kaune pasirodė tautinis savaitinis kareivių žurnalas „Kariškių žodis“, kuris nuo 1920 m. vadinosi „Karys“ ir ėjo iki 1944 m. 1919 m. pradėjo eiti Lietuvos kariuomenės laikraštis „Tėvynės gynėjas“, leistas iki 1930 m. Taip pat buvo leidžiami atskirų pulkų laikraščiai „Gusaras“ (19191934 m.) „Keistutietis“ (1925 m.) ir kiti: daugelio pulkų laikraščiai ėjo kaip žurnalo „Karys“ priedai su atitinkamo pulko pavadinimu antraštėje.

19211940 m. buvo leidžiamas karybos ir istorijos žurnalas „Mūsų žinynas“, kuris 19221926 m. turėjo priedus „Karo literatūros rodyklė“ ir „Karo mokslo skyriaus biblioteka“. Karo mokslo draugija 19251940 m. leido žurnalą karininkams „Kardas“. Taip pat ėjo žurnalo tipo leidiniai „„Karininkų metraštis““, „Karo archyvas“, „Lietuvos karo invalidas“, žurnalas „Kariūnas“, laikraštis „Vyties ženklas“. Lietuvos šaulių sąjunga 19201940 m. leido žurnalą „Trimitas“ ir daug trumpalaikių laikraščių. 19201936 m. nelegaliai ėjo komunistinis laikraštis kareiviams „Kareivių tiesa“.

Pirmaisiais TSRS okupacijos mėnesiais (1940 m.) Kaune buvo leidžiamas laikraštis „Karių tiesa“, vėliau – „Raudonarmietis“. Karo ir pokario metais ėjo laikraščiai lietuviams Raudonosios armijos kariams „Tėvynė šaukia“, „Už tarybų Lietuvą“, „Raudonasis karys“. Lietuvių kariams, tarnavusiems vokiečių kariuomenėje, 19441945 m. buvo leidžiamas laikraštis „Už tėvynę“. 1944 m. Telšių mieste trumpai ėjo fronto kovotojų laikraštis „Lietuvos gynėjas“.

Vokietijoje 19441945 m. buvo leidžiamas iš Lietuvos perkeltas žurnalas „Karys“ – kaip lietuvių karių laikraštis. Jis ėjo beveik iki karo pabaigos, o 1950 m. JAV atgaivintas kaip žurnalas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. buvo atnaujintas prieš karą leistų tautinės minties žurnalo karininkams „Kardas“ ir Lietuvos šaulių sąjungos žurnalo „Trimitas“ leidimas. 1991 m. pradėjo eiti žurnalas kareiviams „Karys“, dvisavaitis laikraštis „Savanoris“, 1992 m. savaitraštis „Krašto apsauga“, o 1995 m. – Lietuvos karo akademijos laikraštis „Kariūnas“. [1] Nuo 1996 m. leidžiamas Motorizuotos pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo mechanizuotojo pėstininkų bataliono laikraštis „Mindaugietis“. [2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 206-207 psl.
  2. Karinė žiniasklaida. Krašto apsaugos ministerija Archyvuota kopija 2011-08-20 iš Wayback Machine projekto.