Lietuvos aklųjų biblioteka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lietuvos aklųjų biblioteka Vilniuje.
Lietuvos aklųjų bibliotekos Klaipėdos filialas.

Lietuvos aklųjų biblioteka – žmonėms su regėjimo negalia pritaikytų bibliotekų tinklas Lietuvoje. Veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Ukmergėje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1927 m. Kaune įkurtas Kauno aklųjų institutas. 1928 m. parengta lietuviška brailio abėcėlė (Pranas Daunys), pasirodė pirmosios ranka perrašytos Brailio raštu knygos lietuvių kalba. Bibliotekos pradžia siejama su instituto knygų pirmosiomis kolekcijomis.

1930 m. institute išspausdinta pirmoji lietuviška knyga Brailio raštu. 19401947 m. Kauno aklųjų instituto biblioteka buvo vienintelė aklųjų biblioteka Lietuvoje. Vėliau bibliotekos buvo pradėtos steigti prie neregių darbo centrų kituose miestuose: 1947 m. – Vilniuje, 1952 m. – Panevėžyje, 1957 m. – Šiauliuose, 1961 m. – Klaipėdoje. 1962 m. pabaigoje pasirodė pirmoji lietuviška garsinė knyga.

1966 m. vasario 1 d. veiklą pradėjo Lietuvos aklųjų draugijos centrinė biblioteka su centru Vilniuje.

1992 m. Lietuvos aklųjų biblioteka perėjo Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos žinion. 1995 m. Lietuvos bibliotekų įstatyme Lietuvos aklųjų biblioteka priskirta prie valstybinės reikšmės bibliotekų.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]