Lietuvos TSR istorijos šaltiniai

Ketvirtas leidinio tomas

Lietuvos TSR istorijos šaltiniai – rašytinių Lietuvos istorijos šaltinių publikacija, 1955–1965 m. išėjo 4 tomai.

Leidinyje pateikta dokumentų nuo seniausių laikų iki 1940 m. vidurio. Parengė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas. Sudarytojai: Povilas Pakarklis, Konstantinas Jablonskis, Juozas Jurginis, Valentinas Neupokojevas, Leonas Mulevičius, Emilija Griškūnaitė, Antanas Tyla, Ona Adomonienė, Aldona Gaigalaitė, Juozas Marcinkevičius. Vyr. redaktorius – Juozas Žiugžda; pirmojo tomo atsakingasis redaktorius K. Jablonskis, antrojo – Vytautas Merkys.

Leidinyje kitomis kalbomis rašyti istorijos šaltiniai (kronikos, metraščiai, aktai ir kt.) ar jų ištraukos, pateikiančios Lietuvos istorijos žinių, skelbiami tik lietuvių kalba, nurodoma originalo publikacija ar saugojimo vieta. Kiekvieno tomo pabaigoje yra chronologinis publikuojamų šaltinių sąrašas, geografinė ir vardų rodyklės, be to, t. 3 ir 4 – svarbiausiųjų 1917–1940 m. Lietuvos istorijos įvykių, t. 4 – ir panaudotų archyvinių fondų sąrašas. Publikacijoje skelbiami istorijos šaltiniai parinkti pagal oficialų tų laikų Lietuvos istorijos modelį, dažnai tendencingai kupiūruoti, neįtraukta daugelis Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės santykių su Rusija svarbių dokumentų, parodančių šių valstybių konfrontaciją. Šaltinių atranka menkina Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijos reikšmę, lietuvių tautinį judėjimą, labiausiai – Nepriklausomybės kovas ir 1918–1940 m. Lietuvos Respubliką. Lietuvos TSR istorijos šaltiniai prisidėjo prie Lietuvos istorijos tarybinės koncepcijos diegimo. Vis dėlto XX a. šeštame – devintame dešimtmetyje ir tokia Lietuvos istorijos šaltinių publikacija buvo reikšminga – priminė senas Lietuvos valstybingumo tradicijas, prisidėjo prie Lietuvos istorijos žinių skleidimo.