Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“
KilmėKlaipėda
Aktyvumo metai1989–dabar
Nariai
Valdybos pirmininkė
Renata Čėsnaitė-Čėsnienė

Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ – lietuvininkų arba prūsų lietuvių, mažlietuvių, pradžioje visuomeninė organizacija, vėliau viešoji asociacija, 1989 m. gegužės 27 d. įkurta Klaipėdos mokytojų namuose. Centras Klaipėdoje.

Organizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausi organizatoriai – Bernardas Aleknavičius (sumanytojas), Ieva Labutytė, Viktoras Petraitis ir kiti. Telkia Mažosios Lietuvos autochtonus, skatina juos ugdyti meilę gimtinei, jos dvasinės ir materialiosios kultūros vertybėms, saugoti senąjį kultūros paveldą, ypač Klaipėdos krašte. Centras – Klaipėdoje, skyriai veikia Šilutėje, Priekulėje (laikinai neveikia), Kaune, Vilniuje. Bendrijai pradžioje vadovavo 16 narių seimelis, vėliau valdyba. Bendrijos vėliava žalios, baltos ir raudonos spalvų istorinė Mažosios Lietuvos trispalvė: „Žals – laukelis, balts – žirgelis, o širdelėj – kraujo raudonums“ (Lidija Bajoraitė).

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kasmet, paskutinį gegužės šeštadienį, Klaipėdos krašte – Bitėnuose, Katyčiuose, Plikiuose, Rusnėje ir kitur, vyksta bendrijos susiėjimai (suvažiavimai), juose dalyvauja ir Vokietijos, JAV, Kanados, kitų valstybių lietuvininkai ir lietuviai. Su Klaipėdos universitetu bei Klaipėdos apskrities viešąja Ievos Simonaitytės biblioteka rengia mokslines konferencijas, skirtas Mažosios Lietuvos istorijai, etnologijai, kalbai, etninei kultūrai, iškiliems veikėjams, tvarko ir jų kapus. Bendrauja su panašiomis draugijomis: „Kuršių“ (Liepojoje), „Vokiečių draugija“ (Klaipėdoje), su bažnyčia, ypač evangelikų liuteronų, Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus universitetais, kitomis švietimo ir mokslo įstaigomis. Lietuvininkų rūpesčiu į krašto kapines perkelti Vydūno (1999 m., kartu su Vydūno draugija), Martyno Jankaus (1993 m.), Viliaus Gaigalaičio (1994 m.), Erdmono Simonaičio (1993 m.) palaikai. Organizuoja pažintines ekskursijas po Mažąją Lietuvą: J.Bretkūno keliais, M.Mažvydo vietas ir kita. Bendrijos nariai dalyvauja konferencijose ir Vokietijoje.

Bendrija kelia Mažosios Lietuvos gyventojų etnocido ir genocido ištyrimo, Klaipėdos krašto gyventojų teisių atkūrimo ir kitus klausimus. Bendrijos nariai nuo 1990 m. kasmet dalyvauja ekumeninėse pamaldose Tolminkiemyje, mini 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžės Akto pasirašymo, 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos krašto sukilimo ir išvadavimo, 1944 m. spalio 9 d. kelyje Klaipėda-Šilutė-Tilžė žuvusių po raudonosios armijos tankų vikšrais Klaipėdos krašto gyventojų – Mažosios Lietuvos sovietinio genocido pradžios, dienas; rengia evangelikų liuteronų kapinių tvarkymo talkas, skaito paskaitas, pristato knygas apie Mažąją Lietuvą ir lietuvininkus, yra Mažosios Lietuvos enciklopedijos rėmėjai ir rengėjai, rengia parodas (dail. Evos Labutytės, dail. Romano Borisovo, Birutės Servienės, Eugenijaus Skipičio, Vytauto A. Gocento ir kitų). 1989 m. Bendrija turėjo 280 narių, 2007 m. apie 200. [1]

Garbės nariai: kun. Fricas Skėrys, prof. Vilius Pėteraitis, Jurgis Plonaitis, Kurtas Vėlius, Ansas Lymantas, Vilius Algirdas Trumpjonas, fotografas Albinas Endrius Stubra.

Bendrijos seimelio, valdybos pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rūta Mačiūnienė. Rūta Paplauskienė. Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 148 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]