Lietaus šokis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lietaus šokis Etiopijoje

Lietaus šokis – ritualinis šokis, skirtas prikviesti lietų ir užtikrinti derliaus subrendimą. Lietaus šokio tradicijos žinomos daugelyje žemdirbių kultūrų – nuo senovės Egipto iki indėnų genčių ar Balkanų tautų.

Iš Europos lietaus iškvietimo ritualų geriausiai žinomas bulgarų ir rumunų šokis paparuda – mergina, apsirengusi iš vynuogių ir šakelių pintu drabužiu, šokdama ir dainuodama kaimo gatve, sustoja ties kiekvienu namu, kurio gyventojai ją aplieja vandeniu. Kitose pietų slavų šalyse buvo panašus, nuo pagoniškų laikų išlikęs šokis Perperuna.

Indėnai čerokiai kviesdavo lietų, kad šis nupraustų žemę ir išvaikytų piktas dvasias. Būdavo kreipiamasi į protėvių dvasias, kad šios iškviestų lietų. Indėnai zuniai šokdavo lietaus šokį pasidabinę plunksnomis ir turkio vėriniais, kurie simbolizuoja vėją ir vandenį. Majai tiki, kad lietus užgimstantis kalnuose, todėl keliauja ten, ir ritualais bando jį iškviesti.

Čečėnai sausros kaltininkais laikė gyvates ir varanus. Jie gaudydavo ir papjaudavo gyvates bei ardydavo varanų lizdus. Totorių mula, užėjus sausrai, su vyriausiais kaimo vyrais papjaudavo aviną ir melsdavosi. Paruoštą avieną suvalgydavo iki paskutinio gabalėlio, o kaulus užkasdavo švarioje vietoje. Po pietų, visi kaimo gyventojai eidavo prie upės ir laistydavosi vandeniu.

Lietuvoje žinomas ritualinis laistymasis vandeniu Velykų laikotarpiu, taip magiškai siekiant užtikrinti lietų per vasarą.