Leipalingio kapinynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Leipalingio kapinynas
[[Image:|250px]]

Leipalingio kapinynas
Koordinatės
54°05′31″š. pl. 23°51′07″r. ilg. / 54.091811°š. pl. 23.851896°r. ilg. / 54.091811; 23.851896Koordinatės: 54°05′31″š. pl. 23°51′07″r. ilg. / 54.091811°š. pl. 23.851896°r. ilg. / 54.091811; 23.851896
Savivaldybė Druskininkų savivaldybė
Seniūnija Leipalingio seniūnija
Naudotas XVIXVIII a.
Žvalgytas 1935, 1989 m.
Tirtas 1982 m.
Registro Nr. u. k. 6334 (A95, AV611)

Leipalingio kapinynas, kitaip – Leipalingio senkapis, Leipalingio senosios kapinės (valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė: unikalus kodas - 6334, senas registro kodas - A95, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV611) – neveikiančios kapinės (kapinynas) šiaurės vakarinėje Druskininkų savivaldybės teritorijos dalyje, Leipalingio vakariniame pakraštyje, dešiniajame Seiros krante.

Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos Seiros slėnyje stūksančioje kalvoje. Ji pailga šiaurės vakarų (šiaurės) – pietryčių (pietų) kryptimi, nuolaidžiais šlaitais, dirvonuoja, pietinėje dalyje apaugusi drebulėmis. Saugomos teritorijos ilgis 195 m, plotis – iki 100 m. Pietinėje dalyje išlikusios buvusio žvyro karjero žymės.

Teritorijos plotas – 1,334 ha.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai ankstyvosios, XVI a.XVIII a. veikusios Leipalingio miestelio kapinės, esančios Papiške vadinamoje vietovėje.

XX a. pr. iš apleistų kapinių kalvos pietinės dalies pradėjus kasti žvyrą, buvo randama žmonių kaulų ir medinių karstų lentų.[1] Duomenys apie senąsias kapines buvo perduoti Valstybės archeologijos komisijai. 1928 m. jos paminėtos Petro Tarasenkos parengtame veikale apie Lietuvos archeologijos paminklus.[2]

1972 m. kapinės (Leipalingio senkapis) įrašytos į vietinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą (kodas AV-611),[3] 1992 m. registruotos kultūros vertybių registre (kodas A95), 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1935 m. duomenis apie senąsias kapines surinko Leipalingio pradžios mokyklos mokytojas Jonas Krušinskas ir Leipalingio policijos nuovados policininkas Alfonsas Šimulionis. 1982 m. tyrinėjo Eugenijus Svetikas (Alytaus kraštotyros muziejus),[4] 1989 m. žvalgė Eugenijus Ivanauskas (Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba).[5]

1982 m. ištirtas 350 m² plotas, kuriame rastas 101 kapas. Mirusieji laidoti dažniausiai karstuose, aukštielninki, su įkapėmis; kai kuriuose kapuose rasta karsto vinių ir apkalų, lentų liekanų. Didžiausią įkapių dalį sudaro monetos. Iš viso rastos 43 monetos, jų buvo 23 kapuose. Tai Abiejų Tautų Respublikos karalių Žygimanto Augusto, Zigmanto Vazos, Jono Kazimiero, Švedijos karalių Gustavo II Adolfo, Kristinos ir Karolio X Gustavo kaldinti šilingai, dvidenariai, pusgrašiai ir kitos monetos.[6] Moterų ir vaikų kapuose rasta stiklo ir emalio karolių apvarų, žalvarinių žiedų, smeigtukų su rutulio formos galvutėmis, 2 kryželiai.[7]

Ištirti kapai datuojami XVI a. – XVII a.

Radinius saugo Alytaus kraštotyros muziejus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 42. – L. 361–369
  2. Petras Tarasenka. ietuvos archeologijos medžiaga. – Kaunas, 1928. – P. 17
  3. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 256
  4. Eugenijus Svetikas. Leipalingio plokštinis kapinynas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. – Vilnius, 1984. – P. 135-138
  5. Eugenijus Ivanauskas. 1989 metų MMT žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Lazdijų rajone ataskaita. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 1637. – L. 10
  6. Eugenijus Ivanauskas. Monetos ir žetonai Lietuvos senkapiuose: 1387-1850. – Vilnius, 2001. – P. 101-103
  7. Vytautas KazakevičiusLeipalingio kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 693 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]