Latgalos zoologijos sodas
| Latgalos zoologijos sodas | |
 Zoologijos sodo emblema | |
| Tipas | Zoologijos sodas |
|---|---|
| Geografinė padėtis | 55°52′26″š. pl. 26°30′35″r. ilg. / 55.873859°š. pl. 26.509769°r. ilg. |
| Įkurtas | 1987 m. |
| Įkūrėjas | Mihails Pupiņš |
| Valdytojas | Daugpilio savivaldybė |
| Lankytojai | 54 tūkst. (2016 m.)[1] |
| Svetainė | www.latgaleszoo.eu |
| Adresas | Vienības iela 27, Daugpilis,  Latvija |
Latgalos zoologijos sodas (latv. Latgales zoodārzs) – Daugpilio savivaldybės išlaikoma įstaiga, zoologijos sodas, esantis Daugpilyje, Latvijoje. Zoologijos sodo kolekcija, apimanti daugiausia nedidelius egzotinius tropikų gyvūnus, įsikūrusi atskirame pastate miesto Esplanados mikrorajone.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įstaiga skaičiuoja istoriją nuo 1987 m., kai buvo įkurtas jaunųjų zoologų būrelis. Tuomet jis glaudėsi Daugpilio pedagoginio instituto patalpose. Plečiantis tropinių gyvūnų kolekcijai, įstaiga perkelta į Jaunųjų gamtininkų stotį Vienybės gatvėje, kur gyvuoja iki šiol. Zoologijos sodas įsikūrė dviaukščiame pastate: apačioje – ekspozicija, viršuje - kabinetai, konferencijų salė, laboratorijos.
Zoologijos sodo įkūrėjas ir direktorius – biologas Mihails Pupiņš. Keletą metų buvo keičiamas pastato patalpų išplanavimas ekspozicijos įkurdinimui, vykdomi gamtosauginiai darbai.
Iš viso 2016 m. Latgalos zoologijos sodą aplankė 54 023 žmonės, iš jų apie 11 tūkst. lankėsi nemokamai (ikimokyklinio amžiaus vaikai ir kt.).
Eksponatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Daugelis šio zoologijos sodo eksponatų – įprasti vivariumų ar terariumų gyventojai. Įstaigoje sukurta tropinių augalų džiungles primenanti aplinka, gyvūnai laikomi modernioje, bet labai ribotoje erdvėje.[2] Tai surikatos, makakos, naktinės beždžionės, marmozetės, šarvuočiai, voverinės skraiduolės, jūrų kiaulytės ir kiti smulkūs graužikai, kelių rūšių papūgos, smulkūs paukščiai giesmininkai, putpelės, gyvatės, driežai, vėžliai, varliagyviai (ypač varlės), žuvys (akvariuminės tropikų rūšys, taip pat ir eršketai, koi karpiai ir kt.), krokodiliniai kaimanai, bestuburiai (vorai, skorpionai, tarakonai, vabalai, kamanės, gyvalazdės, skruzdėlės, vėžiagyviai, pilvakojai). Įdomiausia rūšis yra pietų kalninė kiaulytė (Microcavia australis), kurios tikriausiai nėra kitame Europos zoologijos sode.[2]
Atliekamas reikšmingas darbas su varliagyviais ir vėžliais, dalyvaujama keliuose (taip pat ir tarptautiniuose) projektuose, pvz. balinio vėžlio, raudonpilvės kūmutės ir lygiažvynio žalčio stebėjimas ir išsaugojimas.[2][3]
Zoologijos sodo darbuotojai sukūrė projektą, kuriame numatyti nauji objektai tiek zoologijos sode, tiek unikalioje pelkėje, esančioje šalia institucijos. Planuojama joje įrengti 1,5 km pėsčiųjų taką pelkės gyventojų ir paukščių stebėjimui. 2019 m. gegužės mėn. paskelbtas atviras konkursas Latgalos zoologijos sodo infrastruktūros projektui sukurti.[4]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 2016 m. Latgalos zoologijos sodą aplankė 54 000 žmonių. (gorod.lv)
- ↑ 2,0 2,1 2,2 World Zoo Database
- ↑ A. Ceirans, A. Pupina, M. Pupins. Reto rāpuļu un abinieku aizsardzība Latvijā. Daugavpils, 2014
- ↑ Tęsiamas Latgalos zoologijos sodo vystymas (gorod.lv)