Laima Lingytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
Režisierė, žurnalistė Laima Lingytė

Laima Lingytė (g. 1954 m. balandžio 2 d. Kaune) – Lietuvos televizijos režisierė, žurnalistė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1974 m. Vilniaus kultūros mokykloje įgijo choreografijos specialybę. 1990 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą (universitetą) – lietuvių kalbą ir literatūrą.

1974 m. pradėjo dirbti Lietuvos televizijoje režisieriaus asistente. Kuratoriais buvo režisieriai: Galina Dauguvietytė,[1] Julija Adamkevičienė, Henrikas Kunavičius. Nuo 1991 m. kultūrinių, muzikinių, politinių laidų, dokumentinių filmų režisierė. 2015-07-09 kultūros ministro įsakymu L. Lingytei suteiktas meno kūrėjo statusas.

Priklauso Lietuvos žurnalistų sąjungai ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijai.[2]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė apie 30 vaizdo klipų su garsiais Lietuvos artistais, keli iš jų: Stasys Povilaitis,[3] Viktoras Malinauskas, Aldona Stasilevičiūtė, Vladas Bagdonas, Birutė Petrikytė, Ona Valiukevičiūtė, "Žvaigždžių kvartetas". Režisavo TV laidas, laidų ciklus: „Jaunystės tango“ (1990 m.), „Bijau rudens“, „Laiko paslaptis“, „Šoka „Sūkurys“, „Choreografinės miniatiūros“, „Muzikos pamokos“, „Muzikos istorijos“ (2004 m.), „Klasikos garsai“ (200­7 m.), „Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu“ (nuo 2012 iki 2014 m.).

Valstybinių, tarptautinių renginių transliacijų TV režisierė: Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventės (nuo 1979 m.), „Neringos vasara Nidoje“ (1994 m.), „Velnio nuotaka“ – miuziklas (2003 m.), „Jūros šventė“ Klaipėdoje, Pasaulio ir Europos sportinių šokių čempionatai, Tarptautiniai sportinių šokių konkursai „Gintarinė pora“, „Baltijos gintarėliai“, „Ansamblių vakaras”, Eurovizijos nacionalinio turo transliacija (2001 m.), pramoginės muzikos festivaliai „Baltijos jaunystė“, „Palanga“ (2003 m.), „Palangos gaida“ (2003-2005 m.), „Druskininkų vasara“ (2006 m.), festivaliai - „Kauno dienos“, „Pažaislio festivalis“, NATO paradas Klaipėdoje, renginiai Nepriklausomybės aikštėje Sausio 13-osios aukoms atminti (2012, 2013 m.).

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Iš ilgesio ir pašaukimo...“ (1989 m.)
  • „Gyvenimą kaip ilgesį nešu“ (1999 m.)
  • „Žuvėdros“ skrydis“ (2000 m.)
  • „Scenos kunigaikštis“ (2001 m.)
  • „Scenos ginklanešys“ (2010 m.)
  • „Teatro mūzos belaisvis“ (2014 m.)
  • „Briliantinis tenoras“ (2015 m.)[5]
  • „Odė Lietuvos baletui“ (2016 m.)[6]
  • „Čia gyva kultūra“ (2017 m.)
  • „Julija“ (2017 m.)
  • „Einantis Pilies gatve“ (2019 m.)

Įvertinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Medalis „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“ (2010 m.)[8]
  • Medalis „Už nuopelnus žurnalistikai“ (2024 m.)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]