Labanoro lobis
Labanoro lobis – Švenčionių rajono savivaldybės Labanoro miestelio teritorijoje 1965 m. rastas vėlyvųjų viduramžių monetų lobis.
Atradimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XIV a. antrosios pusės – XV a. pradžios sidabrinių monetų lobis rastas 1965 m. prie Labanoro miestelio ariamame lauke, netoli kapinių.[1]
Lobis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Surinkta apie 470 monetų. Muziejuose yra 40 Lietuvos pinigėlių, daugiausia Vytauto ir Kazimiero denarai ir 399 Prahos grašiai. Iš jų 5 Karolio IV ir 393 Vaclovo IV grašiai bei 1 falsifikatas. Tarp Karolio IV Prahos grašių vyrauja 1370–1378 m., tarp Vaclavo IV – 1405–1419 m. kaldintos monetos.
Manoma, kad lobis buvo surinktas Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio kovų laikotarpiu (1431–1435 m.), užkastas apie XV a. aštuntąjį dešimtmetį.
Lobio dalis saugo Lietuvos nacionalinis muziejus, Švenčionių Nalšios muziejus ir Utenos kraštotyros muziejus. Dalis lobio pateko į privačių kolekcijų rinkinius.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos istorija: enciklopedinis žinynas. 2011.
- ↑ Eugenijus Ivanauskas. Labanoro lobis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 391 psl.