LDK–Maskvos karas (1534–1537)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| LDK-Maskvos karas (1534-1537) | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: LDK-Maskvos karai | |||||||||
 Etmonas Jonas Tarnovskis ir į nelaisvę paimtas kunigaikštis Fiodoras Ovčina-Obolenskis Starodubo apgulties metu 1535 m., iš Martyno Bielskio Kronika wszystkyego swyata, 1564 m. | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
.svg){kind=small} Lietuvos Didžioji KunigaikštystėLenkijos karalystė |
.svg){kind=small} Maskvos Didžioji Kunigaikštystė
| ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| Žygimantas Senasis
|
Elena Glinskaja Bajorų dūma | ||||||||
LDK–Maskvos karas (1534–1537) buvo penktasis karinis konfliktas tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kylančios Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės dėl dominavimo Rytų Europoje.
Priešistorė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1522 m. rugsėjo 14 d. sudaryta Paliaubų sutartis – galiojo 5 metus, ji buvo pratęsiama 1526 ir 1532 m. Po Vasilijaus III mirties 1533 m., Elena Glinskaitė pasiūlė Žygimantui Senajam sudaryti taikos sutartį, tačiau vietoj jo LDK 1534 m. vasario mėnesį pateikė ultimatumą grįžti prie 1508 m. sutartimi nustatytų sienų. Ultimatumas buvo atmestas ir rugpjūčio mėnesį prasidėjo karo veiksmai.
Karo eiga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]LDK pajėgos buvo padalintos į tris dalis:
- Kijevo vaivados Andriaus Nemirovičiaus ir Lietuvos didžiojo žirgininko Vasilijaus Čižo padalinys užėmė Radogošą, tačiau neįstengė užimti Černigovo, Starodubo, Počepo.
- Ivano Višnioveckio ir Andrejaus Koverskio padalinys puolė Smolenską, tačiau miesto įgula puolimą atmušė.
- Lietuvos didžiojo etmono Jurgio Radvilos padalinys liko strateginiame rezerve Mogiliave.
1534 m. lapkričio 1 d. Žygimantas Senasis, reaguodamas į atsitraukimą nuo Smolensko, kariuomenę paleido. Į tai reagavo Maskva ir 1535 m. vasario 3-5 d. LDK pusėn pajudėjo 60-70 tūkst. karių. Nusiaubę LDK pasienio teritorijas, Maskvos kariuomenė su grobiu iki kovo mėnesio grįžo į MDK ribas.
Į LDK pagalbą pasitelkė lenkų pajėgas:
- 1535 m. liepos 16 d. užėmė Gomelį.
- 1535 m. liepos 30 d. apgulė Starodubą ir, panaudoję sprogstamąsias minas, pralaužę sieną, miestą užėmė.
- 1536 m. vasario-kovo mėn. nesėkmingai buvo apgulę Sebežą.
Tuo pat metu į MDK teritoriją įsiveržė Krymo totoriai.
Maskva apleido Počepo miestą, jį sudeginusi, o gyventojus perkėlusi į Brianską.
Paliaubos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paliaubos buvo sudarytos 1537 m. vasario 18 d. Maskvoje. Pagal jas, Gomelio valsčius atiteko LDK, o Sebežas ir Zavološčė liko MDK.