Gomelio apgultis (1535)

Gomelio apgultis (1535)
LDK–Maskvos karas (1534–1537)
Gomelio tvirtovė XVI a.
Data 1535 m. liepos 13–15 d. Vieta Gomelis Rezultatas LDK pergalė
Priešininkai
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lenkijos karalystė	Rusijos carystė
Vadai
Jurgis Radvila I Heraklis Jonas Tarnovskis Andžejus Gurka	Dmitrijus Šeninas-Obolenskis
Pajėgos
15–20 tūkst.	Nežinoma
Aukos
Nežinoma	Nežinoma

Gomelio apgultis – 1535 m. liepos mėn. įvykęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės karinių pajėgų susidūrimas su Rusijos carystės kariuomenės užimtame Gomelio mieste įsitvirtinusiomis Rusijos pajėgomis; 1534–1537 m. Rusijos ir Lietuvos karo epizodas. Apgultis truko tris dienas ir baigėsi lietuvių ir lenkų pergale. Egzistuoja ir versija, kad garnizonas tiesiog paliko miestą, po ko patys miestiečiai pasidavė.

Priešistorė

Po visos Rusios valdovu pasiskelbusio Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus III mirties Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis pareikalavo, kad Maskva grąžintų jam per 1512–1522 m. LDK-Maskvos karą prarastas žemes. Gavęs neigiamą regentės Maskvos didžiosios kunigaikštienės Elenos Glinskajos atsakymą, Žygimantas pradėjo karo veiksmus. Karo išvakarėse iš pietiniame MDK pasienyje dislokuotos kariuomenės į Lietuvos pusę perėjo keletas maskvėnų bajorų.

Prasidėjusių kovų eigoje Lietuvos kariuomenė užėmė Radogoščą, bet patyrė nesėkmes mėgindama užimti Černigovą, Starodubą, Počepą ir Smolenską. Maskvėnų kariuomenė atsakė daugybe antpuolių į LDK teritoriją, smarkiai nusiaubusių Lietuvos ūkį. Tolimesniems kovos veiksmams Žygimantas I pasitelkė lenkų karius.

Apgulties eiga

1535 m. liepos 13 d. Lietuvos kariuomenė, vadovaujama didžiojo Lietuvos etmono Jurgio Radvilos, priartėjo prie Gomelio miesto. Liepos 14 d. į Gomelį atvyko didžiojo karūnos etmono Jono Tarnovskio ir Kališo kašteliono Andžejaus Gurkos vadovaujama lenkų kariuomenė. Tuo pat metu atvyko artilerija. Tą pačią dieną pradėtas miesto apšaudymas. Liepos 14 dieną pabūklai sunaikino didžiąją dalį įtvirtinimų. Kitą dieną apšaudymas tęsėsi beveik visą dieną. Liepos 16 d. kunigaikščio Dmitrijaus Ščepino-Obolenskio vadovaujamas maskvėnų garnizonas sutiko pasitraukti iš miesto su sąlyga, kad jiems bus leista saugiai pasitraukti. Jungtinė kariuomenė praleido išvykstančius maskvėnų karius. Rusų šaltiniuose teigiama, kad besitraukiantys kariai buvo apiplėšti, kai kurie - paimti į nelaisvę. Visi Gomelio didikai perėjo į LDK pusę.

Voskresenskoje metraštyje rašoma, kad miestas pasidavė, nes „žmonės, turėję atvykti į miestą, neatvyko laiku, o vietinių buvo tik keletas“. Kita versija teigia, kad Gomelio garnizono vadas D. Ščepinas-Obolenskis išsigando gausios priešo kariuomenės ir kartu su kariškiais pabėgo iš miesto, o miestiečiai pasidavė užpuolikams. Pasak rusų istoriko M. Kromo, šios versijos viena kitos nepaneigia, tačiau abi pateikia tik dalį informacijos, skirtingai akcentuodamos.

Pasekmės

Atvykęs į Maskvą Gomelio įgulos vadas kunigaikštis Dmitrijus Ščepinas-Obolenskis buvo pasodintas į kalėjimą.

Vystydama sėkmę lenkų ir lietuvių kariuomenė užėmė Starodubą (po ilgos apgulties beveik visi vietos gyventojai žuvo), Počepą, Radogoščą. Jiems pavyko užimti Severščiną, tačiau netrukus Maskvos kariuomenė atgavo daugumą šių teritorijų, išskyrus Gomelį. 1537 m. Maskvos ir Lietuvos paliaubose Gomelis įvardintas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalimi.