Pereiti prie turinio

Tautos ir teisingumo sąjunga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio LCP)
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)
Santrumpa„Centristai“
PirmininkasPetras Gražulis
ĮkūrėjasRomualdas Ozolas
Šūkis„Svarbiausia – Lietuva“
Įkurta2003 m. birželio 1 d.
BūstinėKaštonų g. 3–8
Vilnius, Lietuva Lietuva
Jaunimo organizacijaJaunieji centristai
Narių skaičius3 977 (2020 m. balandžio 7 d.)[1]
Politinė ideologijacentrizmas, socialinis konservatizmas, nacionalizmas
Politinė pozicijaCentras
Partijos spalvosGeltona, žalia, raudona
Vietų skaičius Seime
0 / 141
Vietų skaičius Lietuvos savivaldybių tarybose
8 / 1461
Vietų skaičius Europos Parlamente
1 / 11
Svetainė
Oficiali svetainė

Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – Lietuvos politinė partija, susidariusi susijungus Centro partijai-tautininkams, P. Gražulio judėjimui „Už Lietuvą – vyrai!“ bei Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungai.[2]

Lietuvos centro partija susikūrė 2003 m. birželio 1 d., kai dauguma senosios Lietuvos centro sąjungos, veikusios 1993–2003 metais, narių, nesutikusių su LCS posūkiu į liberalizmą bei naujos Liberalų ir centro sąjungos įkūrimu, įsteigė Nacionalinę centro partiją. 2005 m. gegužės 21 d. Nacionalinė centro partija atgavo senąjį pavadinimą ir pasivadino Lietuvos centro partija.

2016 m. partijos pirmininku tapo Naglis Puteikis. 2019 m. spalio 26 d. Kaune, įvykusiame neeiliniame Lietuvos centro partijos suvažiavime, buvo nuspręsta patobulinti politinės jėgos vardą partijai suteikiant pavadinimą Centro partija „Gerovės Lietuva“. 2020 m. liepą paskelbta apie planuojamą Centro partijos „Gerovės Lietuva“ ir Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungos susijungimą. Ryšium su tuo partijos pavadinimas pakeistas į Centro partija-Tautininkai.[3]

2021 m. Centro partija – tautininkai, Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga ir Petro Gražulio judėjimas „Už Lietuvą – vyrai!“ paskelbė apie susijungimą į Tautos ir teisingumo sąjungą (centristai, tautininkai). Jungimosi procesas buvo juridiškai užbaigtas 2022 m. balandžio 21 d. Šios partijos pirmininku tapo Petras Gražulis.[4]

Dalyvavimas rinkimuose

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldos rinkimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2007 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimuose partija pelnė 11 634 rinkėjų balsus ir iškovojo 18 vietų savivaldybių tarybose (iš jų 13 vietų atiteko Varėnos rajono savivaldybės taryboje, meras – centristas Vidas Mikalauskas), 2011 m. – 10 856 rinkėjų balsus ir laimėjo 19 vietų savivaldybių tarybose.

2015 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimuose partija laimėjo 4 vietas: Adolfas Rinkūnas (Biržų rajono savivaldybėje), Alvydas Valeiša (Varėnos rajono savivaldybėje), Kristijonas Kameneckas (Elektrėnų savivaldybėje), Arūnas Gumuliauskas (Šiaulių miesto savivaldybėje).

2019 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimuose partija pelnė 14 741 rinkėjų balsą, iškovodama 8 mandatus: tris – Klaipėdos miesto savivaldybėje (kandidatė į meres – Nina Puteikienė), du – Alytaus miesto savivaldybėje (kandidatė į meres – Laura Radzevičiūtė) bei tris – Varėnos rajono savivaldybėje (kandidatas į merus – Vidas Mikalauskas).

Parlamento rinkimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012 m. Lietuvos centro partija dalyvavo nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ veikloje.

2016 m. Seimo rinkimuose Lietuvos centro partija dalyvavo kaip Antikorupcinės Kristupo Krivicko ir Naglio Puteikio koalicijos narė. Daugiamandatėje apygardoje koalicija surinko 6,06% visų rinkimuose dalyvavusiųjų – 77 114 – rinkėjų balsų, tačiau jų neužteko patekti į Seimą, nes patekimo riba politinėms partijoms yra 5, o koalicijoms – 7 procentai balsų. 2016 m. spalio 23 d. Seimo rinkimuose Naglis Puteikis, kaip Lietuvos centro partijos atstovas, vienmandatėje Danės apygardoje išrinktas Seimo nariu.

2020 m. Seimo rinkimuose suskaičiavus balsus Centro partija-Tautininkai gavo 2,06 proc. palaikymą. Partija netapo parlamentine. N. Puteikis Danės vienmandatėje rinkimų apylinkėje metu liko trečias ir į Seimą nepateko. Į antrą turą rinkimuose pateko Telšių vienmadatininkas A. Bacevičius, tačiau sunkioje kovoje rinkėjai pasirinko jo konkurentą. Partija Seime turi savo atstovą – partijos pirmininką Petrą Gražulį.

Prezidento rinkimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2017 m. vasario 12 d. Kaune, įvykusiame Lietuvos centro partijos suvažiavime, buvo nuspręsta, kad artėjančiuose šalies Prezidento rinkimuose partija kels savo kandidatą – juo sutiko tapti ir buvo vienbalsiai patvirtintas partijos pirmininkas, Seimo narys Naglis Puteikis.

Europos Parlamento rinkimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2019 m. kovo 9 d. tuometinis Europos Parlamento narys Antanas Guoga pranešė, jog sieks dar vienos kadencijos ES Parlamente. Vėliau Kaune, įvykusiame neeiliniame Lietuvos centro partijos suvažiavime, Antanas Guoga buvo patvirtintas kandidatų sąrašo lyderiu – jam buvo patikėta vesti partiją artėjančiuose rinkimuose.

2017 m. sausio 15 d. Kaune į Lietuvos centro partiją oficialiai įstojo Kristupas Krivickas ir tapo Politinės Tarybos nariu (nuo 2019 m. spalio 26 d. – Politinės Tarybos pirmininkas), vėliau pastarasis pradėjo eiti partijos pirmininko Naglio Puteikio pavaduotojo pareigas.

2018 m. birželį, Lietuvos centro partijos suvažiavime, pastarosios pirmininku antrajai kadencijai perrinktas Naglis Puteikis. Jo pavaduotojais tapo Albinas Stankus, Kristupas Krivickas, Nijolė Giedraitienė.

Lietuvos centro partijos pirmininkai (remiantis pateiktais ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos oficialiai paskelbtais duomenimis)

  • Romualdas Ozolas – nuo 2003 m. liepos 4 d. iki 2008 m. sausio 4 d.
  • Arūnas Grumadas – nuo 2008 m. sausio 4 d. iki 2012 m. sausio 6 d.
  • Eugenijus Skrupskelis – nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2013 m. spalio 25 d.
  • Albinas Stankus – nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2016 m. liepos 8 d.
  • Naglis Puteikis – nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d.
  • Petras Gražulis – nuo 2021 m. rugsėjo 29 d., pakartotinai perrinktas pirmininku slaptu balsavimu 2022 09 17 d.

2017 m. lapkričio 11 d. Kaune, vykusiame Lietuvos centro partijos Tarybos posėdyje, pirmininko Naglio Puteikio pavaduotojui Albinui Stankui pasiūlius, buvo naujai sudaryti 9 partijos komitetai (turintys savo vadovus), atsakingi už įvairias, skirtingas valstybės valdymo sritis, kuriose įgyvendinama partijos politika:

  • Švietimo ir kultūros komitetas
  • Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komitetas
  • Aplinkosaugos ir žemės ūkio komitetas
  • Valstybės turto valdymo ir ūkio komitetas
  • Teisėtvarkos komitetas
  • Regioninių problemų komitetas
  • Užsienio reikalų komitetas
  • Nacionalinio saugumo komitetas
  • Audito komitetas

Remiantis 2019 m. spalio 2 d. duomenimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija paskelbė, jog Lietuvos centro partija yra 9 vietoje pagal dydį iš 25 Lietuvoje registruotų šalies politinių jėgų. Narių skaičius nuolatos kito:

2012 10 01. – 1157 nariai (0);

2013 10 01 – 1090 narių (-67);

2014 10 01  – 1059 nariai (-31);

2015 10 01 – 2083 nariai (+1 024);

2016 10 01 – 3479 nariai (+1 396);

2017 10 01 – 3972 nariai (+493);

2018 10 01 – 3919 narių (-53);

2019 10 01 – 3871 narys (-48);

2020 04 07 – 4024 nariai (+153);

2021 03 01 d. – 3991 nariai (- 33);

2021 10 01 d. – 3941 narys (-50);

2022 03 01 d. – 6970 nariai (+3029 – prisijungė tautininkai);

2021 10 01 d. – 6931 narys (-39).

Remiantis Lietuvos centro partijos Įstatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, simboliką sudaro: keturlapis žalios spalvos dobilas, apjuostas tautinių spalvų ovalu. Pats ženklas – baltame lauke su partijos pavadinimu.

Nuo 2022 12 01 patvirtintas kitas ženklas: – geltona Tautos namų piktograma su tamsiai mėlynais Gediminaičių stulpais, apjuosta saulės spinduliais, tamsiai mėlyname fone, kurios viršuje geltonomis raidėmis įrašytas sąjungos pavadinimas, vėliavos dydis 162 x 100 cm. Kartu su šia ja kaip istorinė partijos vėliava naudojama ir Centro partijos vėliava su dobilo simboliu.