Kybarčių dvaro koplyčia
55°54′54″š. pl. 23°04′43″r. ilg. / 55.915026°š. pl. 23.07859°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Savivaldybė | Šiaulių rajonas |
| Gyvenvietė | Kybarčiai |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | XIX a. pr. |
Kybarčių dvaro koplyčia – dvarininkų Rusteikų laidojimo koplyčia, stovinti Šiaulių rajone, Kužių seniūnijoje, Kybarčių kaimo senosiose kapinėse. Pasiekiama iš kelio 4004 Kuršėnai–Smilgiai–Aukštelkė , ties kryžkelės rodykle į Gilaičius ir link Kybarčių ąžuolo, pasukus į priešingą pusę (į pietus) pro sodybą, toliau paėjus apie 300 m per dirbamus laukus iki buvusių kapinių kalnelio. Raudonų plytų ir akmens mūro koplyčia su laidojimo rūsiu atstatyta, pritaikyta atlikti religinėms apeigoms. Gretimoje aplinkoje kapinės sunykusios. Nuo 2017 m. koplyčia įrašyta į Kultūros paveldo registrą.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kybarčių kapinės įkurtos maždaug XIX a. 2 dešimtmetyje. 1879 m. vietos savininkui Stanislovui Rusteikai čia leista pastatyti koplyčios formos mauzoliejų pagal inžinieriaus Simono Gorskio projektą. Tačiau buvo pastatyta kitokia, neatitinkanti antikos architektūros kanonų – akmenų ir plytų mūro deriniu pagrįsta funkcionali koplyčia.[2]
Kybarčių šventovėje viešos Mišios aukotos iki XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžios, kol sovietų valdžia tai daryti uždraudė visose Lietuvos katalikų koplyčiose.[2] Koplyčia buvo palikta likimo valiai, suniokota. Paskutiniais sovietmečio metais koplyčia stovėjo jau be stogo ir langų, apardytomis sienomis, išplėštomis kriptomis.
XX a. pabaigoje ji Rusteikų giminės palikuonių[3] pastangomis buvo atkurta ir naujai įrengta. 1996 m. pašventino vyskupas Eugenijus Bartulis. Sekmadienines Mišias aukoti važiavo Kurtuvėnų parapijos klebonas.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Koplyčios pastatas kompaktinis, stačiakampio plano, vieno aukšto su pastoge ir laidojimo rūsiu. Stogas dvišlaitis, su kalto metalo kryžiumi ant priekinio kraigo. Sienos sumūrytos iš keraminių plytų, su skaldytų lauko akmenų mūro intarpais visuose fasaduose. Statinį juosia profiliuoti pastogės karnizai su frizine juosta. Priekiniame fasade, virš įėjimo durų, ant plytų mūro konsolės įtaisyta Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu skulptūrėlė. Koplyčioje yra altorius, pakabintas Rusteikų giminės herbas, genealoginis medis. Įėjimas į rūsį su kriptomis įrengtas viduje, medžio lentų grindyse, su pakeliamu dangčiu.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Abipus durų – giminės medis ir herbas -
Įėjimo į rūsį anga su dangčiu grindyse -
Rūsys su palaidojimams skirtomis kriptomis -
Marijos statulėlė priekiniame fasade
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Kybarčių kaimo senųjų kapinių komplekso Rusteikų šeimos koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ 2,0 2,1 Sud. Regimanta Stankevičienė, Dalia Vasiliūnienė. Lietuvos sakralinė dailė, t. II: Šiaulių vyskupija, d. 2: Šiaulių dekanatas, kn. 2: Kairiai – Kurtuvėnai, Kybarčiai, p. 75-94. [1]
- ↑ Lietuvos respublikos šimtmečio didieji. Steponas Rusteika Archyvuota kopija 2019-05-01 iš Wayback Machine projekto.