Kusko departamentas

Kusko departamentas Departamento del Cuzco
Valstybė	Peru
Administracinis centras	Kuskas
Provincijos	13
Apygardos	108
Gyventojų (2017 m.)	1 205 527
Plotas	71 986 km²
Tankumas (2017 m.)	17 žm./km²
Tinklalapis	regioncusco.gob.pe
Vikiteka	Kusko departamentasVikiteka

Kusko departamentas (isp. Departamento del Cuzco, keč. Qusqu suyu) – departamentas pietinėje Peru. Šiaurėje ribojasi su Ukajalio departamentu, rytuose – su Madre de Dioso, pietryčiuose – su Puno, pietuose – su Arekipos, vakaruose – su Apurimako, Ajakučo ir Chunino departamentais. Administracinis centras – Kuskas.

Istorija

Departamento teritorija gyvenama daugiau nei 3000 metų. Čia ilgą laiką buvo Vario bei Tihuanako kultūrų valdoma teritorija. XIII a. aplink Kusko miestą ėmėsi formuotis inkų karalystė. Ji sparčiai plėtėsi ir XV a. vid. tapo galinga Inkų imperija. Kuskas buvo šios imperijos sostinė, o aplink jį pastatyta daug tvirtovių, šventyklų ir miestų. XVI a. ispanams užkariavus Peru, Kusko apylinkėse ilgiausiai gyvavo inkų pasipriešinimas. Iki šių dienų Kusko departamentas yra svarbiausias kultūrinis šiuolaikinių inkų (kečujų) centras.

Geografija

Pietinę ir vakarinę departamento pusę užima Andų kalnai ir plokščiakalniai (vadinamasis Altiplanas). Svarbiausios viršukalnės yra Ausangatė (6384 m), Salkantajus (6271 m), Kolpa Ananta (6110 m), Čumpė (6106 m), Alkamarinajokas (6102 m), Saksarajokas (5918 m), Veronika (5682 m). Šios viršukalnės yra dviejose Andų kalnų grandinėse – Vilkabambos Kordiljeroje ir Vilkajotos Kordiljeroje. Kalnus raižo siauri, bet derlingi upių slėniai iš kurių svarbiausias – Šventasis inkų slėnis aplink Urubambos upę. Aukštikalnėms būdinga skurdi pusdykumių augalija – sausi krūmokšniai, kaktusų sąžalynai, kupstiniai žolynai. Slėniuose augalija vešlesnė, upių pakrantėse auga medžiai.

Kusko departamento šiaurėje ir rytuose paviršius palaipsniui leidžiasi į Amazonės žemumą. Rytiniams Andų šlaitams būdinga Jungaso gamtinė sritis – drėgmėje skendintys rūko miškai, krioklių, upokšnių gausa. Ties rytine departamento riba kalnai baigiasi ir pasideda plyna lyguma, apaugusi Amazonijos džiunglėmis.

Departamento teritorijoje yra Amazonės baseino upių aukštupiai: čia prasideda vienas svarbiausių Apurimako intakų – Urubamba, taip pat Šv. Tomo upė. Kita svarbi čia prasidedanti upė, Madre de Diosas, savo vandenis neša į Beni (didžiausio Amazonės intako Madeiros ištaka). Aukštikalnėse telkšo keletas didesnių lagūnų – Sibinakočia, Langilajas, Pomakančis ir kt.

Būdingas aukštikalnių klimatas su karštomis dienomis, šaltomis naktimis ir mažu kritulių kiekiu. Vidutinė metinė oro temperatūra 10-15 °C. Lietingasis laikotarpis tęsiasi nuo gruodžio iki kovo. Kuske per metus iškrenta ~700 mm kritulių. Einant į rytus temperatūros aukštėja, kritulių kiekis gerokai didesnis.

Svarbiausios saugomos teritorijos – Otiši nacionalinis parkas ir Manu nacionalinis parkas.

Ekonomika

Inkų archeologinė vietovė Rumikolka

Serpantinas Urubambos slėnio šlaite

Kuskas

Turizmas yra svarbiausia departamento ūkio šaka. Gausus inkų architektūrinis ir kultūrinis paveldas vilioja milijonus turistų. Svarbiausi lankytini objektai:

• Kuskas – inkų sostinė su architektūriniais ir istoriniais paminklais, UNESCO objektas;
• Maču Pikču – aukštikalnėse esantis šventasis inkų miestas, vienas iš septynių naujųjų pasaulio stebuklų;
• Oljantaintambas – senovinis inkų miestas ir tvirtovė;
• Saksaihuamanas – savo įspūdinga siena žymi tvirtovė;
• Tambomačajus – inkų šventykla ir pirtys;
• Pisakas – senovės inkų miestas;
• Morajus – inkų amfitetras;
• Kiti Šventojo Inkų slėnio objektai;
• inkų keliai ir inkų virviniai tiltai;
• Manu nacionalinis parkas – UNESCO objektas;
• Čokekirao – tvirtovė rytų Andų kalnuose;
• Vilkabamba – „dingęs inkų miestas“ džiunglėse.

Taip pat išgaunamas auksas (Rio Huaipetuės kasykloje), gamtinės dujos bei varis, verčiamasi tradiciniu žemės ūkiu (arbata, kava, kakava, bulvės, kukurūzai, miežiai, bolivinės balandos), gyvulininkyste.

Administracinis skirstymas

Kusko departamentas administraciškai padalintas į 13 provincijų (skliaustuose – administracinis centras).

• Kusko provincija (Kuskas)
• Akomajo provincija (Akomajas)
• Antos provincija (Anta)
• Kalkos provincija (Kalka)
• Kanaso provincija (Janaoka)
• Čumbivilkaso provincija (Santo Tomas)
• Espinaro provincija (Jauris)
• La Konvensjono provincija (Kiljabamba)
• Paruro provincija (Paruras)
• Paukartambo provincija (Paukartambas)
• Kančiso provincija (Sikuanis)
• Kispikančio provincija (Urkosas)
• Urubambos provincija (Urubamba)

Gyventojai

Daugiau nei pusė departamento gyventojų – indėnai kečujai. Daugumą likusiųjų sudaro metisai ir baltieji. Džiunglėse yra išlikę negausių indėnų genčių: amarakaerių, ašaninkų, mačigengų, pirų.