Apurimakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apurimakas, Ene, Tambo
Rio Apurimac.jpg
Ilgis 1250 km
Baseino plotas 125 000 km²
Vidutinis debitas 2900 m³/s
Ištakos Nevado Mismi
Žiotys Ukajalis
Šalys Peru
Commons-logo.svg Vikiteka: Apurimakas, Ene, TamboVikiteka

Apurimakas (isp. Río Apurímac, keč. Apu Rimaq) – upė Peru; kairioji Ukajalio upės (Amazonės baseinas) ištaka. Upė prasideda Nevado Mismi kalno pašlaitėje, ledyne, 5597 m aukštyje. Ši vieta laikoma Amazonės ištaka. Teka į šiaurės vakarus giliais (>3000 m) ir siaurais tarpekliais, kertančiais Andus. Slenkstėta. Apurimakas, susiliejęs su Mantaro upe, įgija Ene (180 km) pavadinimą. Vėliau sulsiliejęs su Perenės upe tampa Tambo (159 km). Galiausiai 280 m aukštyje susilieja su Urubamba ir sudaro Ukajalį. Prie Apurimako įsikūręs Puerto Prado miestas.

Apurimako slėnis[taisyti | redaguoti kodą]

Apurimako upė Andų kalnyne sudaro derlingą slėnį, įsiterpusį tarp Andų kordiljerų. Tai - vienas iš penkių svarbiausių ikikolumbinės Peru kalnų slėnių, pasižymėjęs derlingomis žemėmis. Jame vyrauja kečua klimatinė zona. Į rytus nuo jo yra Urubambos slėnis, o į šiaurę - Mantaro slėnis.

Seniausia žinoma slėnio kultūra yra Uarpo kultūra, klestėjusi II a. pr. m. e.- V a., greičiausiai susiformavusi Čavino kultūros įtakoje. Apie VI a. ją pakeitė nauja - Vario kultūra. Pastarosios atstovai pradedant VII a. vykdė kultūrinę, ir tikriausiai karinę, ekspansiją į kitus Andų kalnų ir Kostos žemumų slėnius, sukurdami pirmąją Peru istorijoje kultūrinę "imperiją", apėmusią visą Centrinių Andų regioną.

IX a. pabaigoje Vario kultūra nebeteko įtakos kitose teritorijose, ir nuo tada ji vėl apsiribojo tik Apurimako slėniu. XIII a. vietos gyventojus nukariavo kečujų kalba kalbantys čankai, įkūrę čia savo valstybę. Jie buvo labai karingi, ne kartą puldinėjo gretimą Urubambos slėnį, kur buvo įsikūrę jiems giminingi inkai. XV a. slėnis buvo galutinai įtrauktas į Inkų imperiją.