Kulionių piliakalnis
| Kulionių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Kulionių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Molėtų rajonas | ||
| Seniūnija | Čiulėnų seniūnija | ||
| Aukštis | 30 m | ||
| Plotas | 75 x 60 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | II a. iki m.e. – XIV a. | ||
| Žvalgytas | 1931 | ||
Kulionių piliakalnis – piliakalnis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, Kulionių kaimo šiaurės vakarų pakraštyje, tarp Želvų ir Trinktinio ežerų, Želvų ežero pietrytiniame krante, pusiasalyje.
Piliakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas pusiasalio aukščiausioje kalvos (aukštis 86 m) vietoje; apaugęs medžiais. Iš šiaurės ir vakarų juosia Želvų, iš rytų – Trinktinio ežeras, pietinėje pusėje yra laukai. Šlaitai nuo ežerų statūs, apie 30 m aukščio; jų viršutinė dalis išlyginta. Aikštelė iškiliu viduriu, stačiakampė, 75 x 60 m dydžio. Jos šiauriniame pakraštyje yra žemo pylimo liekanų, pietiniame – 22 m ilgio ir 1,2 m aukščio pylimas. Už jo, 5,5 m žemiau aikštelės krašto, yra antras 92 m ilgio ir 1,2 m aukščio pylimas.
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1931 m. Petras Tarasenka ištyrė 10 m² plotą aikštelės pietrytinėje dalyje. Kultūrinis sluoksnis – 0,5 m storio. Rasta lipdytos brūkšniuotu paviršiumi ir žiestos keramikos, puoštos banguotų linijų ornamentu, gyvulių kaulų, aptikta smulkių degėsių. Piliakalnis datuojamas II a. – I a. iki m.e. – XII a.- XIV a. Piliakalnio šiaurės vakarų papėdėje yra senovinė gyvenvietė.[1]
Nuotraukos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kulionių piliakalnis nuo želvų piliakalnio 2025 m.
Vaizdas ant Kulionių piliakalnio 2025 m.
Kulionių piliakalnio informacinis stendas
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
 |
Karališkių piliakalnis 9 km Suginčių piliakalnis 3,5 km |
Želvų piliakalnis 1 km | Pelenių piliakalnis 7 km Vorėnų piliakalnis 5 km |
| |||||||
| Pakryžės piliakalnis 13 km |
|
Linkmenų piliakalnis 26 km | |||||||||
| Čiulėnų piliakalnis 3,5 km | Kertuojos piliakalnis 15 km | Budrių piliakalnis 18 km | |||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kulionių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 218 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kulionių piliakalnis Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Dainius Razauskas. Bažnyčia, prasmegusi Kulionių piliakalnyje. Molėtai: Molėtų krašto muziejus, 2017. – 96 p.
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai