Ksilenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ksilenas (ksilolas)lakusis organinis junginys, aromatinis angliavandenilis; terminas naudojamas trims dimetil - benzeno izomerams: o-ksilenui, m-ksilenui ir p-ksilenui. Priešdėliai ortho-, meta-, para- nurodo, prie kurio anglies atomo pagrindiniame benzeno žiede prijungta metilo grupė. Atitinkami IUPAC pavadinimai 1,2-dimetilbenzenas (o-), 1,3-dimetilbenzenas (m-), 1,4-dimetilbenzenas (p-).

Ksileno izomerai

Savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Ksilenas yra bespalvis, saldaus aromato, labai degus skystis. Natūraliai yra naftoje, dervoje, išsiskiria per miškų gaisrus. Izomerų cheminės savybės šiek tiek skiriasi. Lydymosi temperatūra tarp −47,87 °C (m - ksilenas) ir 13,26 °C (p - ksilenas). Virimo temperatūra visų izomerų apie 140 °C. Tankis apie 0,87 kg/l, mažesnio tankio nei vanduo, todėl praktiškai netirpus. Ore gali būti užuodžiamas 0,08–3,7 ppm koncentracijos, jaučiamas geriamame vandenyje 0,53–1,8 ppm.

p-ksilenas naudojamas tereftalio rūgšties gamybai (pastaroji yra poliesterių, naudojamų drabužių bei plastikinių butelių gamyboje, monomeras). Taip pat gali būti naudojamas kaip valymo agentas plienui, kaip pesticidas, dažų skiediklis.

Su oksidavimo agentais (pvz., kalio permanganatu), metilo grupė gali būti oksiduojama iki karboksilo rūgšties. Oksiduojant abejas metilo grupes, o-ksileno atveju gaunama ftalio rūgštis, p-ksileno – tereftalio.

Paplitimas ir poveikis žmogaus sveikatai[taisyti | redaguoti kodą]

Ksilenai išgaunami iš naftos, pagal apimtį tai vienas iš 30 JAV daugiausiai gaminamų chemikalų. Naudojami kaip tirpikliai, spaudos, gumos, odos pramonėse. Namų vartojimo reikmenys, į kurių sudėtį gali įeiti ksilenai – įvairūs sintetiniai chemikalai (oro gaivikliai, valikliai, dažai, lakai); didesnės koncentracijos būna blogai vėdinamose patalpose bei su transportu susijusiose aplinkose, dažniausiai visų trijų izomerų mišinys.

Ksilenai klasifikuojami kaip pavojingi žmogaus sveikatai bei aplinkai. Į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus, odą, virškinamąjį traktą arba tiesioginį kontaktą su oda, akimis; trikdo žmogaus organų sistemų veiklą, įskaitant ir centrinės nervų sistemos. Didelėmis koncentracijomis sukelia galvos skausmą, apsvaigimą, nesiorientavimą, kitus sutrikimus; prie ypatingai didelės koncentracijos gali būti mirtina. Su tokiomis koncentracijomis paprastai galima susidurti dirbant tiesiogiai su ksileno gamyba susijusį darbą, įprastoje aplinkoje ksilenų koncentracija žymiai mažesnė. Chroniški efektai žmogaus sveikatai nėra tiksliai nustatyti, karcinogeniškumui patvirtinti nepakanka duomenų.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]