Krynkų valsčius
(Nukreipta iš puslapio Krinkų valsčius)
| Krynkų valsčius lenk. Gmina Krynki | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Apskritis | Sokulkos apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Krynkos | ||||||
| Gyventojų | 3 528 | ||||||
| Plotas | 165,91 km² | ||||||
| Tankumas | 21 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | 2011042 | ||||||
| Pašto kodas | PL 16-120 | ||||||
| Tinklalapis | www.gok-krynki.tox.pl/ | ||||||
Krynkų valsčius (lenk. gmina Krynki) – kaimo-miesto valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Sokulkos apskrityje. Centras – Krynkos. Ribojasi su Grudeko ir Šudzialovo valsčiais bei Gudija.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurtas XIX a. Gardino gubernijoje (rus. Кринская волость).[1] 1933 m. spalio 16 d. valsčius suskirstytas į 25 seniūnijas.[2] 1975–1998 m. priklausė Balstogės vaivadijai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. – 1915 m. | Gardino apskritis | Gardino gubernija |
| 1919–1920 m. | Vilniaus apygarda | |
| 1920–1921 m. | Naugarduko apygarda | |
| 1921–1939 m. | Balstogės vaivadija | |
| 1944–1954 m. | Sokulkos apskritis | |
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 4038 | 543 kiemai [3] | 18 seniūnijų | 23 | |
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal 2002 m. duomenis valsčiaus plotas yra 165,91 km², iš kurių:[4]
- ariama žemė: 55 %
- miškai: 37 %
- vandens telkiniai ir pastatai: 8 %
Valsčius sudaro 8,08 % Sokulkos apskrities.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 m. birželio 30 d. surinktus duomenis:[5]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 3528 | 100 % | 1818 | 51,5 % | 1710 | 48,5 % |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
21,3 | 11 | 10,3 | |||
Pagal 2002 m. duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1479,94 zlotai.[6]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2002 m. gyveno 3651 žmonės:[7]
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Aleksandruvka, Bialogorcė, Borsukovizna, Chlodnės Vlukai, Ciumičė, Guranai, Gurka, Jamašė, Jurovlanai, Klišavka, Krynkos, Krušinianai, Kundzičė, Lapičė, Leščanai, Losinianai, Netupa, Netupos Kolonija, Netupskiai, Nova Gžibovščizna, Nova Švidzialuvka, Ostruvo Poludniovai, Ozeranų Malė, Ozeranų Velkiai, Ozerskiai, Plebanovas, Podlipkiai, Podšaciliai, Rachovikas, Rudakai, Sanikai, Seročinščizna, Slobudka, Stara Gžibovščizna, Studzianka, Šacilai, Treiglė ir Žiličė.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 148 psl.
- ↑ Białostocki Dziennik Wojewódzki. 1933, nr 11, poz. 51
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 38 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ Archyvuota kopija 2012-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ 2002 m. surašymo duomenys (lenk.) Archyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Valsčiaus tinklalapis (lenk.) Archyvuota kopija 2011-05-09 iš Wayback Machine projekto.
- Valsčiaus aprašymas (lenk.)
- Valsčiaus gyvenvietės 1870 m. Radzima.net
| |||||||
| |||||||