Šudzialovo valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šudzialovo valsčius
lenk. Gmina Szudziałowo
POL gmina Szudziałowo COA.svg
POL powiat sokolski gmina Szudzialowo.svg
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Sokulkos apskritis
Administracinis centras Šudzialovas
Gyventojų (2008) 3 517
Plotas 301,64 km²
Tankumas (2008) 12 žm./km²
Teritorijos kodas 2011102
Pašto kodas PL 16-113
Tel. kodas 85
Tinklalapis www.szudzialowo.nnt.pl/

Šudzialovo valsčius (lenk. Gmina Szudziałowo) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Sokulkos apskrityje. Ribojasi su Grudeko, Krinkų, Sokulkos ir Supraslio valsčiais bei Gudija. Valsčiaus centras – Šudzialovas. Valsčiuje įkurtas gamtos apsaugos Voroničos draustinis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIIIXIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Valsčių sudaro anksčiau čia buvę Babikių ir Odelsko valsčių kaimai. 19751998 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2002 m. duomenis, valsčiaus plotas yra 301,64 km², iš kurių:[1]

  • ariama žemė 48 %
  • miškai 46 %
  • vandens telkiniai ir pastatai 6 %

Valsčius sudaro 14,68 % Sokulkos apskrities.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 m. birželio 30 d. surinktus duomenis:[2]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 3517 100 % 1716 48,8 % 1801 51,2 %
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
11,7 5,7 6

Pagal 2002 m. duomenis, pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1208,52 zlotai.[3]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2002 m. gyveno 3 623 žmonės:[4]

  • Lenkai – 94,4 % (3 423);
  • Gudai – 4,85 % (176);
  • Kiti – 0,66% (24).

1921 m. gyveno 7 243 žmonės:[5]

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aleksandruvka, Babikiai, Bialų Lugas, Boratinščizna, Bžozovų Hrudas, Chmelovščizna, Chmelovščiznos Kolonija, Dzevičių Lugas, Grodziskas, Gžibovščizna, Halų Lugas, Harkavičė, Horčakai, Ivnikai, Jeziorekas, Klinas, Klino Gajuvka, Kniševičė, Kniševičės Malė, Kozlovų Lugas, Lažniskas, Lipovų Mostas, Litvinovų Lugas, Markovų Vigonas, Minkovcė, Miškenikių Malė, Miškenikių Velkiai, Novė Tžcianas, Novinka, Novi Ostruvas, Ostruvo Pulnocnai, Ostruvekas, Perekalis, Perožkai, Pisažovcė, Počopekas, Podlažniskas, Rovekas, Samogrudas, Sloja, Sluika, Sluikos Borovščizna, Sosnovikas, Stare Tžcianas, Suchų Hrudas, Suchiničė, Sukovičė, Ščensnovičė, Šudzialovas, Talkovščizna, Tolkačė, Usnažo Gurnai, Vežchlesiai, Voinovcė, Zubovščizna, Zubžica Mala ir Zubžica Velka.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]