Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°12′54″š. pl. 23°55′26″r. ilg. / 54.214972°š. pl. 23.923836°r. ilg. / 54.214972; 23.923836

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčia
Krikštonys. Bažnyčia.JPG
Vyskupija Vilkaviškio
Dekanatas Lazdijų
Savivaldybė Lazdijų rajonas
Gyvenvietė Krikštonys
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1935 m.
Stilius istorizmas

Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčia stovi Krikštonių kaime, 9 km į pietryčius nuo Seirijų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krikštonių parapija įsteigta 1925 m. Seirijų klebono Juozo Grajausko rūpesčiu iš parceliuojamo Zaleskovčiznos dvaro parapija gavo 8 ha žemės bažnyčiai bei klebonijos pastatams statyti ir 2 ha kapinėms.

Kunigas Jonas Reitelaitis (18841966), (istorikas, kraštotyrininkas) 1926 m. Krikštonyse pastatė laikiną medinę bažnyčią, 1927 m. – prieglaudą. Pats suprojektavo ir su parapijiečiais pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. 1932 m. uždengtas stogas, 1934 m. rugsėjo 30 d. bažnyčia konsekruota. 1935 m. iš lauko nutinkuota.

Sovietiniais metais valdžia klebonijos pastatus atidavė kolūkiui „Paryžiaus komuna“. J. Reitelaičiui ir kitiems bažnyčios tarnams teko glaustis svetimuose namuose. PSovietmečio išbandymus atlaikė tik mūrinė bažnyčia bei keletas gyvenamųjų ir ūkinių pastatų. Klebonija buvo nugriauta. 1994 m. ant jos pamatų pastatyta dabartinė Krikštonių mokykla. Pastato fasaduose esančios iškyšos mena J. Reitelaičio statytos klebonijos stilistiką. Name, kuriame gyveno J. Reitelaitis, įkurtas memorialinis muziejus.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galinis fasadas

Bažnyčia istoristinė, stačiakampio plano, dvibokštė, su šoninėmis zakristijomis. Vidus 3 navų. Į šventorių veda aukšti, platūs laiptai.

Pagrindiniu architektūriniu akcentu gyvenvietėje tapo mūrinė bažnyčia, o šalia jos glaudėsi klebonijos pastatai. Krikštonių klebonijai priklausė įprasti statiniai: klebonija, ūkiniai trobesiai (tvartas, kluonas, svirnas, ledainė), špitolė, parapijos salė, gyvenamieji namai bažnyčių tarnams.

Mūrinė Kristaus Karaliaus bažnyčia – reikšmingiausias J. Reitelaičio kūrinys. Tai vienintelis žinomas kunigas, kuris Lietuvos tarpukariu pats suprojektavo ir pastatė bažnyčią. Unikali statinio plastika sukurta siejant liaudies ir profesionalios architektūros tendencijas. Autorius originaliai interpretavo neogotikos formas, taip pat panaudojo tuo laikotarpiu populiarius tautinio stiliaus elementus. Tradicinės medžiagas derintos su naujomis. Naudotas medis, akmuo, molis, plytos, skarda, betonas; plytų ir akmens rišimui – cemento, žvyro ir kalkių skiedinys; pastatų laikančiosioms konstrukcijoms ne tik medis, bet ir gelžbetonis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]