Krikščioniškasis mokslas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pirmoji „Krikščioniškojo mokslo“ bažnyčia (Bostonas)

Krikščioniškasis mokslas (angl. Christian Science) – JAV atsiradusi religinė srovė, kurią 1879 m. pradėjo Meri Beiker Edi (Mary Baker Eddy).[1] Susidarė liberaliojo protestantizmo pagrindu. Šio mokymo sekėjai susibūrę į Kristaus Mokslininko Bažnyčią (angl. Church of Christ, Scientist). Būtina atsižvelgti, kad šiuo atveju terminas Krikščioniškasis mokslas yra religijos pavadinimas, o ne krikščioniškosios teologijos sinonimas, taip pat šis terminas nereiškia grupės mokslininkų, kurie tiria krikčionybę.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Krikščioniškasis mokslas“ atsirado JAV XIX a. tuo metu, kai protestantizmas buvo nusilpęs. Šią religinę srovę pradėjo Meri Beiker Edi, o jos pažiūroms įtaką buvo padarę gydovo Finiso Kvimbio (Phineas Quimby) darbai. Pagrindinė, arba pirmoji, „Krikščioniškojo mokslo“ bažnyčia yra Bostone. Esama apie 85 tūkstančius sekėjų, dauguma jų gyvena JAV. Viena iš ikoniškų „Krikščioniškojo mokslo“ bažnyčių – Septynioliktoji „Krikščioniškojo mokslo“ bažnyčia Čikagoje, ji yra brutalizmo architektūros paminklas.[1][2]

Tikėjimo tiesos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Krikščioniškojo mokslo“ emblema

„Krikščioniškojo mokslo“ sekėjai pripažįsta Bibliją (nors ir nelaiko jos neklystama) ir veikalą „Mokslas bei sveikata su raktu į Šventraštį“ (angl. Science and Health with Key to the Scriptures), kurį, savo pačios išgijimo 1866 m. ir Biblijos studijų įkvėpta, parašė Meri Beiker Edi. „Krikščioniškojo mokslo“ skirtumas nuo tradicinės krikščionybės tas, kad nors Kristaus gyvenimas suprantamas kaip buvimo dieviškuoju sūnumi pavyzdys, būti Dievo sūnumi ar dukterimi – kiekvieno žmogaus prigimtis. Įgijus „Kristaus protą“ ir supratus tikrąjį dvasios pobūdį, galima palaipsniui įveikti mirtį. Tam reikia pažvelgti už materialiųjų reiškinių ribų esančion dvasinėn tikrovėn, kurią ortodoksinė krikščionybė sieja su anapusybe, o „Krikščioniškasis mokslas“ laiko akivaizdžiu faktu.[1] Beiker teigė, kad kiekvienam prieinami išgydymai, kokius atliko Kristus, o to pasiekti galima maldomis. „Krikščioniškojo mokslo“ sekėjai tiki, kad ir žmogus, ir visata yra dvasinės, o ne materialiosios prigimties.

Simbolika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Krikščioniškojo mokslo“ simbolis – antspaudas su pasviru keturkampiu karūną veriančiu kryžiumi, kurį rėmina citata iš 1881 m. pataisyto Karaliaus Jokūbo Biblijos leidimo (Mt 10:8) „Gydykite ligonius, apvalykite raupsuotuosius, prikelkite mirusius, išvarinėkite demonus“ (angl. Heal the sick, raise the dead, cleanse the lepers, cast out demons; skirtumas nuo 1881 m. Karaliaus Jokūbo Biblijos tas, kad devils pakeista į demons).

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 „Christian Science“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-11-23.
  2. О. В. Куропаткина. „ХРИСТИА́НСКАЯ НАУ́КА“. Большая российская энциклопедия. Suarchyvuotas originalas 2022-11-23. Nuoroda tikrinta 2022-11-23.