Kreivumas
Kreivumas – bendras pavadinimas kiekybinių charakteristikų, nusakančių geometrinių objektų (kreivių, paviršių ir pan.) santykinį skirtumą nuo „plokščių“ ar „tiesių“ jų atitikmenų (tiesės, plokštumos ir pan.). Dažniausiai kreivumas apibrėžiamas kiekvienam objekto taškui.
Kreivis – kreivumo skaitinė reikšmė.[1]
Plokštumos kreivės kreivumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Plokštumos kreivės kreivumas taške P(x0, y0) yra dydis, atvirkščias kreivio apskritimo spinduliui tame taške. Jei kreivė Dekarto koordinačių sistemoje nusakyta lygtimi y = f(x), tai kreivumas apskaičiuojamas pagal formulę:
Tokiu atveju neretai naudojama aproksimacija:
Jei kreivė nusakoma parametrinėmis lygtimis x = p(t), y = r(t), tai kreivumas apskaičiuojamas pagal formulę:
Paviršių kreivumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tarkime, kad yra glodus paviršius trimatėje euklidinėje erdvėje. Tegu – taškas paviršiuje , – liečiančioji plokštuma taške , – vienetinis normalinis vektorius (normalė) taške , o – plokštuma einanti per ir vektorių , esantį . Kreivė , gaunama kertantis plokštumai su nagrinėjamu paviršiumi , yra vadinama pjūviu taške vektoriaus kryptimi. Skaliarinis dydis yra normalinis paviršiaus kreivumas kryptimi
Čia reiškia skaliarinę sandaugą, – kreivumo vektorius taške .
Bendru atveju, kiekviename paviršiaus taške yra dvi statmenos kryptys ir , kuriomis kreivumas yra didžiausias ir mažiausias. Šios kryptys vadinamos pagrindinėmis arba normalinėmis. Kreivumą bet kokia kryptimi galima aprašyti Oilerio formule:
- ,
kur – kampas tarp krypties ir , o ir yra normaliniai kreivumai ir kryptimis.
Galimi ir kitokie kreivumo apibrėžimai:
- , (kartais )
yra vadinamas vidutiniu paviršiaus kreivumu. O dydis
yra vadinamas paviršiaus Gauso kreivumas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ kreivis(parengė Petras Vaškas). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-03).