Krasnaja Poliana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Krasnaja Poliana
rus. Красная Поляна
Krasnaya Polyana 09.jpg
Žemutinė keltuvo linijos stotis

Krasnaja Poliana
43°40′43″ š. pl. 40°12′12″ r. ilg. / 43.67861°š. pl. 40.20333°r. ilg. / 43.67861; 40.20333 (Krasnaja Poliana)Koordinatės: 43°40′43″ š. pl. 40°12′12″ r. ilg. / 43.67861°š. pl. 40.20333°r. ilg. / 43.67861; 40.20333 (Krasnaja Poliana)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Kraštas: Krasnodaro kraštas Krasnodaro kraštas
Rajonas: Adlerio rajonas
Įkūrimo data: 1869
Gyventojų (2013): 4 666
Altitudė: 538 m
Pašto kodas: 354392
Tel. kodas: +7 8622
Tinklalapis: krasnaya-polyana.w-sochi.ru
Commons-logo.svg Vikiteka: Krasnaja PolianaVikiteka
Vienas iš keltuvų

Krasnaja Poliana (rus. Красная Поляна, 'raudona laukymė') – miesto tipo gyvenvietė Rusijoje, Krasnodaro krašte, priklausanti kurortinio Sočio Adlerio rajonui. 2013 m. turėjo 4666 gyv.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pašto ženklas Sočio žaidynėms pažymėti

Gyvenvietė įsikūrusi Vakarų Kaukazo kalnuose, Mzymtos upės vidurupyje, už 39 km nuo Juodosios jūros kranto, 538 m aukštyje. Su Adleriu ir Sočio oro uostu jungia šiuolaikinis automobilių kelias. Be kitų, įrengtas naujas kalnų slidinėjimo kurortas „Roza Chutor“ (rus. Роза Хутор). Keltuvai kelia į 2320 m aukštį. Krasnaja Polianoje ir Olimpiniame parke vyko 2014 m. žiemos olimpinės žaidynės. Olimpiniai objektai: Laura biatlono ir slidinėjimo kompleksas, Roza Chutor kalnų kurortas, Roza Chutor ekstremalių sporto šakų parkas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo seno apylinkės priklausė abchazų gentims. Vietos aūlas vadinosi Kbaade. 1864 m. gegužės 21 d. čia susitiko keli Rusijos kariuomenės daliniai, kurie Kaukazo karo baigties proga surengė paradą ir maldą. Caro šeimos garbei gyvenvietę nuspręsta pavadinti Romanovsku. 1869 m. įkurta gyvenvietė Romanovskojė. 1878 m. čia apsigyveno persikėlėliai iš centrinės Rusijos, Stavropolio ir Estijos – rusai, graikai (gelbėjosi nuo osmanų persekiojimo), estai.

Naujasis Romanovsko vardas neprigijo. Dabartinį vardą įgijo oficialiai 1920-ųjų metų pabaigoje, nes slėnyje rudenį raudonuojantys paparčiai čia atsikėlusiems žmonėms priminė raudoną laukymę ir šią vietą nuo seno vadino Krasnaja Poliana.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Subyrėjus SSRS ir netekus kalnų kurortų Pietų Kaukazo ir Tianšanio kalnuose, Rusija ėmė vystyti kalnų turizmo infrastruktūrą Sočį supančiuose rajonuose. Tai svarbiausia ekonomikos šaka Krasnaja Polianoje, tiek vasarą, tiek žiemą. Veikia ir yra statomi nauji viešbučiai, gyvenamųjų apartamentų kompleksai. Veikia 28,9 MW galios hidroelektrinė.

Išvystytas žemės ūkis. Garsėja vietinis medus. Gyvenvietę supa kaštonų miškai, o kalnų šlaitai turtingi gydomaisiais augalais.

Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai, su kuriais Krasnaja Polianą sieja partnerystės ryšiai:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]