Pereiti prie turinio

Krūmokšninė žliūgė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stellaria holostea
Krūmokšninė žliūgė (Stellaria holostea)
Krūmokšninė žliūgė (Stellaria holostea)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Gvazdikažiedžiai
( Caryophyllidae)
Šeima: Gvazdikiniai
( Caryophyllaceae)
Gentis: Žliūgė
( Stellaria)
Rūšis: Krūmokšninė žliūgė
( Stellaria holostea)

Krūmokšninė žliūgė (Stellaria holostea) – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos, žliūgių (Stellaria) genties augalas. Paplitęs Europoje, Sibire, šiaurės Afrikoje.

Daugiametis, 15-45 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis plonas, ilgas, šliaužiantis. Stiebai keturbriauniai, šiurkščiomis briaunomis, trapūs, dvejopi. Vieni jų trumpi, statūs, bežiedžiai, kiti kylantys, šakoti; viršūnėje retas žiedynas. Lapai bekočiai, priešiniai, siauri, linijiškai lancetiški, 4-7 cm ilgio, 1-1,2 cm pločio, šiurkščiais kraštais. Žiedynai – reti, netikri skėčiai. Žiedai ilgakočiai, dvilyčiai, taisyklingi, su dvigubu apyžiedžiu. Taurėlapiai 5, pasiliekantys prie vaisių, smailūs, pliki. Vainiklapiai 5, balti, ilgi (1,5-1,8 cm ilgio), iki pusės įskelti, dukart ilgesni už taurėlapius, tamsoje ar paunksmėje susiglaudę, o šviesoje išsiskleidę. Kuokelių 10. Piestelė viena, su 3 liemenėliais. Vaisius – sausa, rutuliška, daugiasėklė dėžutė, pilna smulkių sėklų.

Žydi balandžio – liepos mėn. Dažna visuose Lietuvos rajonuose. Auga krūmuose, miškuose, pamiškėse, derlinguose, vidutinio drėgnumo dirvožemiuose. Medingas augalas. Noriai ėdamas gyvulių.

Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 72 psl.

Krūmokšninės žliūgės miško pievelėje