Lenkijos socialistų partija
Lenkijos socialistų partija (PPS, Polska partia socjalistyczna) – seniausia Lenkijos politinė partija.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurta 1892 m. lapkričio 21 d. Paryžiuje, susivienijus Antrajai Proletariato partijai, Darbininkų susivienijimui, Darbuotojų Sąjungai, Liaudies socialistinėms gminoms ir Lenkų užsienio socialistų sąjungai. Tačiau netrukus prasidėjo partijos skaidymasis ir jos dalių jungimasis su vietinėmis organizacijomis. PPS vadovai Juzefas Pilsudskis, L. Vasilevskis, S. Voicechovskis svarbiausiu uždaviniu iškėlė nepriklausomos nuo Rusijos Lenkijos valstybės su 1772 m . sienomis atkūrimą. Lietuvoje PPS grupės pradėjo kurtis 1893 m.
1893 m. liepos mėn. iš PPS pasitraukusi revoliucinė grupė įkūrė Lenkijos karalystės socialdemokratiją (SDKP, Socjaldemokracja Krolestwa Polskiego). Prie jos prisišliejo Lenkijos darbininkų sąjunga ir Antroji Proletariato partija. Žymiausi veikėjai M. Kaspšakas, Roza Liuksemburg, J. Marchlievskis, J. Rosolas, J. Tiška, B. Veselovskis. 1893–1896 m. SDKP leido laikraštį „Sprawa robotnicza“ (Darbininkų reikalas). 1896 m. LSDP padėjo išleisti pirmąjį „Robotnik Litewski" numerį, 1897 m. – pirmąjį spausdintą Gegužės Pirmosios atsišaukimą. 1900 m. SDKP susijungė su Lietuvos darbininkų sąjunga į Lenkijos karalystės ir Lietuvos socialdemokratija.
1893 m. J. Pilsudskis Vilniuje įkūrė Lenkijos socialistų partijos Lietuvos organizaciją (LSPLO), kuri iki 1919 m. balandžio mėn. įvykusio susijungimo bendradarbiavo su Galicijos ir Ciešino Silezijos Lenkijos socialdemokratų ir Prūsijos Lenkų socialistų partija, kartu atstovavo II Internacionalo kongresuose.
1903 m. atskilusi L. Kulčickio grupė įkūrė Lenkijos socialistų partiją – Proletariatą.
1906 m. daugumą sudarę kairieji suvažiavime Vienoje PPS pervadino Lenkijos kairiąja socialistų partija (PPSL). Bet iš partijos pasitraukė P. Eidukevičiaus vadovaujama LSPLO dalis, 1906 m. susijungusi su LSDP.
Iki 1905 m. PPS vadovavo S. Mendelsonas, J. Stružeckis, J. Pilsudskis, V. Petkevičius, L. Kulčinskis, A. Gulkevičius, F. Perlas, B. Čarkovskis, F. Sachsas, J. Rutkievičius, A. Buyno, J. Kviatekas ir V. Slavekas.
1906 m. rugsėjo mėn. PPS IX suvažiavime iš partijos buvo pašalinti „seniai“ su J. Pilsudskiu priešakyje. O PPS dešinieji 1908 m. įkūrė Lenkijos socialistų partiją – Revoliucinę frakciją, kuri 1909 m. vėl pritapo prie PPS.
1914–1917 m. PPS organizavo lenkų legionus, kurie 1918 m. nuginklavo okupacinę vokiečių kariuomenę ir inicijavo Lenkijos valstybės susikūrimą.
1926 m. gegužės mėn. PPS rėmė J. Pilsudskio valstybės perversmą, bet nuo 1926 m. lapkričio mėn. perėjo į opoziciją. 1939 m. rugsėjo mėn. Vokietijai ir SSRS okupavus Lenkiją, partija nutraukė veiklą. Pogrindyje 1939 m. susikūrė organizacija „Laisvė. Lygybė. Nepriklausomybė“ ir 1941 m. Lenkijos socialistai (nuo 1943 m. Lenkijos socialistų darbo partija).
PPS buvo iš esmės atkurta 1944 m. rugsėjo mėn. ir dalyvavo Lenkijos nacionalinėje taryboje bei vyriausybėse. 1948 m. gruodžio mėn. ji įėjo į Lenkijos jungtinę darbininkų partiją.
Savarankišką veiklą PPS pradėjo 1988 m. Jos pirmininku buvo išrinktas senatorius Janas Jozefas Lipskis. Nuo 1990 m. PPS pasivadino Lenkijos socialdemokratų partija, nuo 1999 m. Lenkijos demokratinė kairioji sąjunga (SLD).
Narystė SI atkurta 1996 m. rugsėjo 9 d.