Kodo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Genji-mon simbolių lentelė žaidimams

Kodo (jap. Kōdō = 香道) – Japonijoje gyvuojantis gėrėjimosi smilkalų skleidžiamais aromatais ritualas. Jį apsprendžia tam tikrų kodifikuotų elgesio normų ribos. Kodo apima visus smilkymo proceso aspektus, pradedant reikalingais įrankiais (香道具 kōdōgu), kurie, panašiai kaip ir priemonės arbatos kultūroje, vertinami kaip aukštasis menas, baigiant smilkalų palyginimo žaidimais kumikō (組香) ir genjikō (源氏香).

Kodo skaitomas viena iš trijų klasikinių Japonijos meno subtilybių: kadō, arba ikebana gėlių puokščių meno, kodo smilkymo ritualo ir chadō arbatos ceremonijos meno. Kodo modernioje japonų visuomenėje yra palyginti mažai žinoma.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anot legendos, pirmasis dervingo agarmedžio rąstas pateko į Japoniją, kai buvo išplukdytas į Avadžio salos pakrantę 595 m., imperatorės Suiko 3-siais valdymo metais. Žmonės, radę medį, pajuto stiprų sklindantį aromatą, padėjo prie ugnies ir apie tai pranešė vietos valdžiai. Tačiau istoriškai patvirtinta, kad šis medis atkeliavo į Japoniją su medienos siunta budistų šventyklos statybai 538 m. Pradžioje smilkalinis medis buvo naudojamas budistų religinėse apeigose, buvo mėgaujamasi jo teikiamais kvapais, ilgainiui tai tapo tradiciniu menu, prasidėjusiu nuo japonų aristokratų žaidimų su smilkalais. Vienas iš tokių tradicinių žaidimų – Genjikō, kai dalyviai stengiasi atspėti, kurioje iš pateiktų 5 smilkalinių yra skirtingi arba tie patys smilkalai. Dalyvių atsakymams ir rezultatams suvesti naudota Genji-mon simbolių lentelė, kurioje atsispindi 54 klasikinės japonų „Sakmės apie princą Gendži“ skyriai.

Šiuolaikinio kodo ritualas susiformavo maždaug XV a. Muromači laikotarpyje, valdant Ašikagų šiogūnatui. Panašiu laiku Japonoijoje susiformavo ir arbatos gėrimo bei ikebanos menas.

Ceremonija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo senovės pastebėta, jog eterinių aliejų aromatai mažina ir šalina stresą, stiprina imuninę sistemą, mažina emocinį nuovargį. Japonijoje tradiciškai tikima aromaterapijos galia ir nauda. Čia jau daugiau kaip 1000 metų gyvuoja kumikō gėrėjimosi aromatais ceremonija – kodo (arba aromatų kalba). Tokių ceremonijų dalyviai mėgaujasi porceliano puodelyje ant anglių įkaitintų sklindančių smilkalų kvapais, siųsdami indą ratu, aptardami patiriamus pojūčius. Procesą gali paįvairinti susiję žaidimai, deklamuojamos eilės, kas padeda dalyviams išsivaduoti nuo nuovargio, atgauti ramybę ir pusiausvyrą.

Smilkalų tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas Simbolis Kilmės šalis Kvapas
Kyara 伽羅 Vietnamas Kartus
Rakoku 羅国 Tailandas Saldus
Manaka 真那伽 Malaizija Be kvapo
Manaban 真南蛮 Nežinoma Sūrus
Sasora 佐曾羅 Indija Karštas
Sumotara (Sumontara) 寸聞多羅 Indonezija Rūgštus

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka