Knyga apie žmones ir daiktus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Knyga apie žmones ir daiktus
Maurinaaa.jpg
Autorius(ė) Zenta Mauriņa
Žanras esė
Originalus leidimas
Pavadinimas Grāmata par cilvēkiem un lietām
Šalis Latvija
Kalba latvių kalba
Išleista 1938
Lietuviškas leidimas
Vertėjas(a) Renata Zajančkauskaitė
Leidykla Markas
Išleista 1998

„Knyga apie žmones ir daiktus“ (latv. Grāmata par cilvēkiem un lietām) – latvių filosofės Zentos Mauriņos eseistikos knyga, išleista 1938 m.

Knygoje aprašomos autorės įspūdžiai iš didžiųjų Europos kultūros sostinių: Vienos, Romos, Paryžiaus ir t. t. Taip pat Florencijos ir Kauno. Mauriņa stengiasi pajausti kiekvieno miesto dvasią, ieško dvasingumo ženklų, kuriuos paliko minėtuose miestuose kūrę genijai: Dantė, Čaikovskis, Vagneris ir kt. Apmąstomas jų gyvenimas ir darbai. Taip pat pateikiami žymių moterų portretai.

„Knyga apie žmones ir daiktus“ iškelia žmogų ir gyvybę kaip didžiausias vertybes, perteikia aukštus humanistinius idealus.

Viena knygos esė („Kosmoso garbintojas“) skirta iškiliam lietuvių menininkui M. K. Čiurlioniui.

Lietuvoje knyga išleista 1998 m. Vertėja – Renata Zajančkauskaitė. Išleido leidykla „Markas“. Lietuviško leidimo pabaigoje spausdinamas Silvestro Gaižiūno straipsnis „Didžiosios latvių autobiografijos puslapiai“.

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1. Viena

2. Florencija

  • Neįmenama mįslė
  • Florencijos menas
  • Florencijos kasdienybė
  • „Tu mane įkėlei aukso sostan“
  • Fatumas (Čaikovskio pėdsakai Florencijoje)
  • Rudens lapai
  • Kaip aš ilgėjausi tėvynės

3. Roma

  • Sielų raktininkė

4. Džiugesio testamentas

  • Kalnai ir žmogus

5. Paryžiaus vizija

6. Kosmoso garbintojas

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]