Klaipėdos sritis (Memelgebiet)
Klaipėdos sritis (vok. Memelgebiet) – XIII a. vidurio – XVI a. pradžios baltų teritorija Nemuno žemupio dešiniajame krante.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Klaipėdos sritis apėmė Pilsotą, kuriame gyveno kuršiai, dalį pietinio Kuršo ir Skalvos šiaurę. Nuo XII a. skalvių ir kuršių žemėse kūrėsi žemaičiai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Klaipėdos sritis susidarė, kai 1252 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo kariuomenės užkariavo Klaipėdos apylinkes ir strateginėje vietoje prie Kuršių marių ir Baltijos jūros, Dangės žiočių kairiajame krante, pastatydino Memelburgo pilį. Aplink pilį kūrėsi vokiečių Klaipėdos (Mėmel) miestas. Livonijos ordinui užkariavus daugiau kuršių ir skalvių žemių susidarė Klaipėdos sritis, Klaipėda tapo čia įsteigtos komtūrijos centru.
Dėl dažnų žemaičių puldinėjimų Livonijos ordinas 1328 m. du trečdalius savo Klaipėdos miesto ir srities valdų, o Kuršo vyskupas 1392 m. – likusią Klaipėdos srities dalį perleido stipresnei Vokiečių ordino Prūsijos šakai. Žemaičiams pavyko užvaldyti tik šiaurės vakarinę Klaipėdos srities dalį.
Nors 1410 m. Žalgirio mūšyje Vokiečių ordinas buvo sumuštas, pagal 1411 m. Torūnės ir 1422 m. Melno taikos sutartis Klaipėdos sritis liko Vokiečių ordino valda. Melno taika nustatyta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir Vokiečių ordino, nuo 1525 m. – Prūsijos kunigaikštystės, nuo 1701 m. – Prūsijos karalystės valstybinė siena nepasikeitė iki 1919 m. Žlugus Vokiečių ordinui vietoje komtūrijos Klaipėdos srities dalyje 1525 m. sudaryta Klaipėdos apskritis. 1919–1945 m. buvusi Klaipėdos srities teritorija vadinta Klaipėdos kraštu. [1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Matulevičius, Vytautas Šilas. '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 223 psl.