Klaipėdos Simono Dacho progimnazija

Koordinatės: 55°42′40″ š. pl. 21°07′36″ r. ilg. / 55.71111°š. pl. 21.12667°r. ilg. / 55.71111; 21.12667
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Klaipėdos Simono Dacho progimnazija
Klaipėdos Simono Dacho progimnazija herbas
Klaipėdos Simono Dacho progimnazija herbas
Klaipėdos Simono Dacho progimnazija
Adresas Klaipėda
Direktorius(-ė) Daiva Marozienė
Mokinių skaičius 1308
Įkūrimo data 1855 m.
Uždarymo data {{{uzdarimo data}}}
Išleista laidų
Pedagogų skaičius 97

Klaipėdos Simono Dacho progimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Klaipėdoje, Kuršių a. 2/3 (pašto kodas: LT-92127), vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190439336.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1820 m. įkurta Klaipėdos miesto Naujamiesčio pradinė mergaičių mokykla, ją sunaikino 1854 m. didysis Klaipėdos gaisras. 1855 m. gruodžio 17 d. netoli buvusios mokyklos atidaryta 2-oji mokykla Naujajame parke. 1881 m. mokykla pavadinta Parko progimnazija, 1897 m. ji jau turėjo septintąją klasę. Parko mokykla turėjo gerą inventorių, daug mokymo priemonių, patyrusių mokytojų, senas darbo tradicijas bei gyventojų pasitikėjimą.

1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, mokyklos tvarka ir programos buvo kaip ir atitinkamų Vokietijos mokyklų. Turėjo būti įvesta lietuvių kalba, Lietuvos istorija ir geografija, bet mokytojai ir mokiniai tai ignoravo. 1923 m. Parko mokykloje mokėsi 374 mokinės, 1931 m. – 147, 1932 m. – 243, 1938 m. – 393 mokinės.

1929 m. naujasis parkas pavadintas miesto mokyklų patarėjo Kurcinos vardu. 1932 m. prie senojo mokyklos pastato pristatytas priestatas, mokykla pavadinta XVII a. klaipėdiečio poeto Simono Dacho vardu. Mokyklos fojė stovėjo „Taravos Anikės“ skulptūra. Antrojo pasaulinio karo metais mokykloje mergaitės ir berniukai jau mokėsi kartu.

Po Antrojo pasaulinio karo vokiški pavadinimai keičiami, Kurcinos aikštė gavo Kuršių aikštės vardą, o S. Dacho mokyklos pastate įsikūrė rusiška 7-oji vidurinė mokykla, Luizės gimnazijos pastate Puodžių gatvėje rusiška 2-oji vidurinė mokykla. 1975 m. abi rusiškos mokyklos pavadintos Klaipėdos Maksimo Gorkio vidurinė mokykla ir iškeltos į naują pastatą.

1975 m. iš lietuviškų 1-osios, 4-osios, 5-osios vidurinių ir uždarytos 1-osios pradinės mokyklų sudaryta 7-oji lietuviška vidurinė mokykla. Jai priklausė abu senieji pastatai Kuršių aikštėje ir Puodžių gatvėje. Po 1975 m. prasidėjusio kapitalinio remonto pastatyti du korpusai su klasėmis, valgykla ir aktų bei didžiausia tarp miesto mokyklų sporto salėmis. Mokykloje buvo 25 klasės, mokėsi 723 mokiniai, dirbo 40 mokytojų. 1977 m. rugsėjo 1 d. visa mokykla persikėlė į vieną pastatą Kuršių aikštėje, 1977 m. išleista pirmoji abiturientų laida. Nuo 1976 m. mokykloje veikė sustiprintos sporto klasės: rankinio ir futbolo.

1995 m. mokyklai grąžintas Simono Dacho vardas, sukurtas mokyklos himnas (eilės mokytojos V. Petrošienės, muzika R. Šileikos), kurį mokyklos choras atlieka iškilmingomis progomis. Mokyklos 145 metų jubiliejaus proga pašventinta mokyklos vėliava – mėlyname fone poeto Simono Dacho bareljefas.

1991 m. mokykloje įsteigtos kryptingo teatrinio ugdymo klasės, 1997 m. įkurta pirmoji vaiką orientuoto ugdymo projekto „Gera pradžia“ klasė, nuo 1995 m. dalyvaujama taikomosios ekonomikos mokymo projekte „Junior Achievement“. Nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. vyresnėse klasėse įgyvendinamas profilinis mokymas. 2002 m. panaudojant Pasaulio banko paskolą mokyklos pastatas renovuotas, centriniame korpuse pastatytas ketvirtas aukštas.

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1975–1978 m. Danguolė Vilčiauskienė
  • 1978–1982 m. Jonas Lapėginas
  • 1982–1986 m. Nijolė Taraškevičienė
  • 1986–1988 m. Valentinas Tuleikis
  • 1988–1990 m. Rimantas Ulevičius
  • nuo 1990 m. Elena Blažienė
  • nuo 2014 m. Daiva Mazorienė

Mokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1985 m. mokyklą baigė pirmasis aukso medalininkas Kęstutis Vaitiekūnas, kitais metais – du sidabro medalininkai: A. Jankauskas ir V. Šalnytė. Iš viso mokyklą baigė 7 aukso, 6 sidabro medalininkai, 20 su pagyrimu.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

55°42′40″ š. pl. 21°07′36″ r. ilg. / 55.71111°š. pl. 21.12667°r. ilg. / 55.71111; 21.12667