Kislusis baravykas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kislusis baravykas
Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos
(Boletus pulverulentus)
(Boletus pulverulentus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
(Wikispecies-logo.svg Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycetes)
Eilė: Baravykiečiai
(Wikispecies-logo.svg Boletales)
Šeima: Baravykiniai
(Wikispecies-logo.svg Boletaceae)
Gentis: Baravykas
(Wikispecies-logo.svg Boletus)
Rūšis: Kislusis baravykas
(Wikispecies-logo.svg Boletus pulverulentus)
LogoIF.png Index Fungorum

Kislusis baravykas (lot. Boletus pulverulentus) – baravykinių šeimai priklausantis valgomasis grybas, turintis vidutiniškas maistines savybes. Lietuvoje tai nykstanti rūšis, todėl įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą.

HS exclamationmark.svg

Valgomi tik jauni grybai, nors ir menkaverčiai. Senesni kisliojo baravyko vaisiakūniai yra labai kartūs.

Sinonimai: Xerocomus pulverulentus

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kepurėlė (5–12 cm skersmens) tvirta ir mėsinga, iš pradžių pusiau apvali, vėliau iškili ir galiausiai plokščia, kraštai dažnai užsilenkę žemyn. Luobelė matinė, aksomiška ir sausa, drėgnu oru šiek tiek lipni. Kotas 5–10 cm ilgio, pilnaviduris cilindriškas, ties pagrindu smailėjantis ir baigiasi šaknies pavidalo išauga. Vamzdeliai alyviniai, priaugę prie koto, lengvai atsiskiria nuo kepurėlės; poros didelės ir kampuotos. Trama kompaktiška, geltonos spalvos, švelnaus kvapo ir maloniai švelnaus (salsvo) skonio.

Spalvos kaita: kepurėlė žalsvai pilka arba raudonai rusva, paspaudus nusidažo tamsiai mėlyna spalva. Kotas raudonai rudas, prie kepurėlės geltonas, su raudonomis dėmelėmis, paviršius grūdėtas ir purus; perlaužus ar paspaudus, kaip ir jautrios poros, greitai nusidažo tamsiai mėlyna spalva. Geltona trama paspaudus ar perpjovus iškart nusidažo tamsiai mėlyna arba juosvai mėlyna spalva.

Augavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažniausiai sutinkamas lapuočių ir spygliuočių miškuose, ypač po ąžuolais, paprastaisiais bukais, eglėmis, taip pat parkuose.

Sezonas: liepaspalis.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]