Kiljasingai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kiljasingai
Gyventojų skaičius ~44 000[1]
Populiacija šalyse Kolumbijos vėliava Kolumbija
Kalba (-os) kiljasingų✝, ispanų, kamsų, kečujų (ingų)
Religijos krikščionybė (katalikybė), prigimtinis tikėjimas
Giminingos etninės grupės pastai, kultūriškai – kečujai

Kiljasingai (iš keč. Quillacinga „pusmėnulis“, dėl pakabukų po nosimi) – indėnų tauta, gyvenanti pietų Kolumbijoje, rytiniuose Narinjo departamento rajonuose.

XVI a. pr. kiljasingai buvo užkariauti inkų, o XVI a. pirmoje pusėje – ispanų. Nuo XVIII a. dalis kiljasingų prarado gimtąją kalbą, tačiau išlaikė prigimtinės kultūros bruožų. Populiacija – beveik 44 tūkst. žmonių (1980 m.). Kiljasingų palikuonys – Sibundojo slėnyje (Putumajo departamentas) gyvenantys indėnai kamsai (kamëntsá), kurių dalis tebešneka kamsų kalba (~4000 – 2008 m.), kuri laikoma izoliuota; kita dalis, vadinamieji ingai, priėmė kečujų kalbą.

Verčiasi žemdirbyste (bulvės, kukurūzai, vietomis kviečiai), paradavimui augina gėles, laiko stambiuosius ir smulkiuosius raguočius. Dirba samdomus darbus (ypač akmenskaldžių).

Vyrai tradiciškai vilki medvilninius tunikos pavidalo marškinius be rankovių; moterys – sijoną ir skraistę ties krūtinę susegtais galais.

Faktiškai kiljasingai esti katalikai, bet išlikę prigimtinės tikybos, šamanizmo bruožų, kamsai ir ingai išlaikę tradicinę mitologiją.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Biblioteca Luis Ángel Arango
  2. Кильясинга,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.