Pankreatitas
Pankreatitas (lot. pancreatitis) – kasos uždegimas.
Yra ūminis ir lėtinis pankreatitas:[1]
- Ūminis: staiga žūsta kasos ląstelės, agresyvūs kasos fermentai pradeda ardyti, „virškinti“ kasą, patenka į kraują ir taip pakenkia visam organizmui.
- Lėtinis: žuvusių kasos ląstelių vietą užpildo jungiamasis audinys, kasa randėja, mažėja jos fermentų gamyba, vystosi lėtinis nepakankamumas.
Priežastys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Viena iš pagrindinių yra alkoholis. Jis itin suaktyvina kasos veiklą, o vartojant alkoholį paprastai valgomas gana aštrus ir riebus maistas. Ilgalaikis alkoholio vartojimas sukelia lėtinį, o staigus apsinuodijimas alkoholiu – ūminį pankreatitą.[1] Neįmanoma nustatyti, koks kiekis alkoholio sukelia šią ligą, nes tai susiję su kiekvieno individualia alkoholio tolerancija. Tačiau žinoma, kad labiau kenkia įvairių rūšių alkoholinių gėrimų sumaišymas.
Ūminį pankreatitą gali sukelti ir tulžies latakų akmenligė. Tokiu atveju kasos sultys nenuteka į dvylikapirštę žarną, patenka atgal į kasą ir pradeda ją virškinti. Ūminis pankreatitas gali išsivystyti ir po pilvo traumų ar operacijų, sergant opalige ir kai kuriomis virusinėmis ligomis (AIDS, parotitu). Įtakos gali turėti ir tam tikrų vaistų vartojimas (azatioprinas, valproinė rūgštis, estrogenai, furozemidas) ar labai padidėjęs lipidų kiekis kraujyje.[1] Kartais priežasties nustatyti neįmanoma[1] (apie 10 % visų atvejų).
Simptomai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pilvo pūtimas
- Pilvo skausmas
- Kūno masės mažėjimas
- Apetito stoka
- Dažnas tuštinimasis
- Karščiavimas
- Vėmimas
- Viduriavimas
- Pykinimas[1]
Komplikacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ūminis pankreatitas gali pažeisti ir kitus vidaus organus (plaučių, inkstų nepakankamumas, kraujavimas iš žarnyno). Jeigu prisideda bakterinė infekcija, gali susidaryti sepsis ir į kraują patekusios bakterijos pažeidžia kitus organus. Kitos galimos komplikacijos – sumažėjęs kraujospūdis, sutrikęs kraujo krešėjimas, skysčių kaupimasis pilvo ertmėje.[1]
Lėtinis pankreatitas gali sudaryti pseudocistas (į cistas panašūs dariniai, kuriuose kaupiasi skystis). Jeigu didėdama pseudocista ima spausti tulžį, galima susirgti gelta. Spaudžiant skrandį sutrinka maisto pasisavinimas, o kepenis – jų kraujotaka. Pseudocistos gali plyšti ir taip atsirasti kraujavimas į pilvo ertmę. jeigu lėtinis pankreatitas ilgai negydomas, atsiranda tikimybė susirgti cukriniu diabetu ar kasos vėžiu.[1]
Gydymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Esant ūminiam pankreatitui, sergantysis gydomas neduodant maisto ir skysčių, ant sopančios pilvo vietos dedama ledo pūslė, atliekamas skrandžio zondavimas, skiriama intraveninių skysčių, antacidinių (H2 receptorių blokatorių), skausmą slopinančių medikamentų, kai kada ir antibiotikų. Patvirtinus nekrozinį kasos uždegimą, atliekama operacija; didelė dalis atvejų (40–50 %) baigiasi mirtimi.[2]
Esant lėtiniam pankreatitui, ligonis gydomas pritaikant mitybą, paskiriama vartoti vitaminų, tirpių riebaluose (A, D, E, K), kasos fermentų (pankreatino, amilazės), medikamentų, kurie mažina skrandžio sulčių rūgštingumą, skausmą, neruožuotųjų raumenų spazmą. Jei nustatomas cukrinis diabetas, skiriamas insulinas.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 https://web.archive.org/web/20071216053846/https://sveikas.lt/ligos_placiau2.asp?IID=292&id=&id2=&linkID=
- ↑ 2,0 2,1 Pankreatitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-02-02.