Kičibašas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kičibašas (rus. Кичибаш) – buvusi miško kirtėjų gyvenvietė apie 130 km į pietus nuo Krasnojarsko, Manos Belogorjės (Rytų Sajano atšaka) kalnuose, Jenisiejaus dešiniojo intako Sisimo kairiajame krante, Balachtos rajonas (anksčiau Novosiolovsko rajonas), Krasnojarsko kraštas, Rusija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietę įkūrė per kolektyvizaciją apie 1929 m. ištremti rusai ūkininkai. Nuo 1932 m. Dauro komendantūros specialioji gyvenvietė. 19391940 m. į Kičibašą iš dab. Vakarų Ukrainos ir Baltarusijos atitremta lenkų, iš Karelijos – suomių, beveik visi jie mirė nuo bado ir ligų. 1950 m. ar 1951 m. atvežta vakarų ukrainiečių.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1948 m. birželio mėn. iš TSRS okupuotos Lietuvos ištremta apie 120 ūkininkų šeimų. Iki 1950 m. darbingi tremtiniai gyveno barakuose miške 20–50 km nuo Kičibašo, kirtavietėse palei Sisimo upę, kirto mišką, gabeno rąstus prie upės, pavasarį plukdė į Jenisiejų. Iškirtus aplinkinius miškus 1950 m. kai kurie tremtiniai iš Kičibašo perkelti į kitas miško kirtėjų gyvenvietes. 19571959 m. dauguma tremtinių grįžo į Lietuvą. Tremtiniams išvykus Kičibašas sunyko. Kičibašo kapinėse palaidota 12 lietuvių tremtinių, 19891990 m. į Lietuvą parvežti 5 tremtinių palaikai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldona JuodvalkytėKičibašas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 24 psl.

Koordinatės: 54°31′12″š. pl. 92°06′00″r. ilg. / 54.5200°š. pl. 92.1000°r. ilg. / 54.5200; 92.1000