Pereiti prie turinio

Kenos geležinkelio stotis

Koordinatės: 54°38′22″š. pl. 25°41′21″r. ilg. / 54.6395°š. pl. 25.6892°r. ilg. / 54.6395; 25.6892
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°38′22″š. pl. 25°41′21″r. ilg. / 54.6395°š. pl. 25.6892°r. ilg. / 54.6395; 25.6892

  Kenos geležinkelio stotis
Kenos stoties geležinkelio mazgas 2014 m.
Adresas Sodų g.
Atidaryta 1873 m.
Peronų sk. 2
Aptarnaujanti įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Žemėlapis
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
MALADEČINA
Gudagojis
(Lietuvos–Baltarusijos siena)
Šumskas
5,0
KENA
5,6
Pakenė
6,3
Kyviškės
NAUJOJI VILNIA
VALČIŪNAI

Kenos geležinkelio stotis – pasienio stotis Vilniaus–Minsko linijoje, šiaurinėje Kalvelių kaimo dalyje. Pasienio geležinkelio mazgas (siena su Gudija), stoja keleiviniai traukiniai Vilnius–Kena.[1]

Po Lietuvos įstojimo į Šengeno erdvę Kenos geležinkelio stotis tapo svarbiausiu pasienio punktu Lietuvos geležinkeliuose ir buvo smarkiai išplėsta ir modernizuota. Didžioji dalis tranzitinių krovinių iš Rusijos į Karaliaučių ir Klaipėdą eina kaip tik per šią stotį. Visa geležinkelio atkarpa nuo Kenos iki Lietuvos–Baltarusijos valstybinės sienos yra aptverta ir nuolatos stebima. Dėl to panaikinta Šumsko geležinkelio stotis, o priemiestiniai traukinių maršrutai iš Vilniaus sutrumpinti iki Kenos.

Kenos geležinkelio stotis, pažymėta Lietuvos geležinkelių tinklo makete (Vilniaus geležinkelio stotis, 2014 m.)

Pastatyta 1873 m.[2] tiesiant Lentvario–Romnų geležinkelio ruožą.[3] Pagal 1939 m. Lietuvos–TSRS sutartį Kena turėjo būti paskutinė geležinkelio stotis Lietuvos pusėje, todėl 1939 m. čia buvo įsteigta muitinė.[4] 1940 m. sausį Kenos stotis tapo pasienio stotimi tarp Lietuvos ir TSRS – kitos tokios stotys buvo Varėnoje ir Stasylose, bet Kenos stotis buvo vienintelė, kuria vyko tranzitinis keleivinių traukinių eismas.[5]

Po II pasaulinio karo pasienio stoties funkcijos panaikintos, tačiau vėl atnaujintos po 1990 metų. 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23:45 iš Kenos stoties išdardėjo paskutinis sovietų armijos traukinys.[6] 2003 m. įrengta skaitmeninė telefonų stotis, moderni manevrinio radijo ryšio sistema ir stoties garso ryšys, modernizuotas technologinis ryšys.[7] 2015 m. Kenos stotyje pradėti geležinkelio linijos elektrifikacijos darbai,[8] ruožas Naujoji Vilnia–Baltarusijos siena baigtas elektrifikuoti 2017 m.[9] 2022 m. pradėta rengti reikiama infrastruktūra traukinių vagonų rentgeno kontrolės sistemai, skirtai tikrinti Kenos geležinkelio patikros poste į Lietuvą iš Baltarusijos atvykstantiems krovininiams traukiniams.[10]

Anksčiau stotis turėjo ir gyvenamosios vietovės statusą. Jis panaikintas 2025 m. gruodžio 29 d., o gyvenvietės teritorija (2,26 ha) priskirta Kalvelių kaimui.[11]

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2001 m.
1905 m.[12] 1931 m.[13] 2001 m.sur.[14]
22 27 0
  1. Traukinių išvykimai iš stotelės Kena. (Stops.lt)
  2. Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
  3. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 11
  4. Kinė (Kena). Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 201 psl.
  5. Vytautas Česnulis. „Varėnai 150 metų“. – Vilnius, Rotas, 2012. ISBN 978-9955-832-52-2. // psl. 67
  6. Lietuvos geležinkeliai: šaknys ir atžalos. – Vilnius, LG Informacijos leidybos centras, 1995. ISBN 9986-537-08-8. // psl. 5
  7. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2000–2005 m. – Vilnius, Sapnų sala, 2005. // psl. 53
  8. „Elektriniai traukiniai iš Kenos Minsko link pajudės kitąmet“. Lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.
  9. AB „Lietuvos geležinkeliai“. Transeuropinio IX B transporto koridoriaus geležinkelių linijos Vilnius–Kaišiadorys–Šiauliai–Klaipėda ir Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies (ruože nuo Klaipėdos iki Draugystės geležinkelio stoties) susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas. – Vilnius, 2019.
  10. „Traukinių vagonų rentgeno kontrolės sistema Kenoje visu pajėgumu veiks jau šiemet“. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.
  11. 2025-12-29 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 954 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo“.
  12. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  13. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  14. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.