Pereiti prie turinio

Šumsko geležinkelio stotelė

(Nukreipta iš puslapio Šumsko geležinkelio stotis)

54°36′24″š. pl. 25°44′16″r. ilg. / 54.6066°š. pl. 25.7379°r. ilg. / 54.6066; 25.7379

  Šumsko geležinkelio stotelė
AdresasŠumskas, Mėnulio g. 38a
Atidaryta1909 m.
UždarytaXXI a. pradžia
ŽemėlapiaiRetromap.ru
NuotraukosRailwayz.info
Žemėlapis
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
MALADEČINA
Kamenka
4,7
Gudagojis
(Lietuvos–Baltarusijos siena)
Šumskas
5,0
KENA
5,6
Pakenė
NAUJOJI VILNIA

Šumsko geležinkelio stotelė – buvusi keleivių laipinimo vieta 1 km į rytus nuo Šumsko, prie Vilniaus–Minsko geležinkelio, Margių durpyno vakariniame pakraštyje, pasienyje su Baltarusija.

Stotelė įkurta 1909 m.[1] į rytus nuo Šumsko miestelio, iki Lietuvos įstojimo į Šengeno erdvę buvo naudojama kaip galinė priemiestinių traukinių iš Vilniaus stotelė. Po įstojimo į Šengeno erdvę visa geležinkelio atkarpa nuo Kenos iki Gudagojo buvo atitverta, dėl to keleivinių traukinių maršrutai buvo sutrumpinti iki Kenos. Atitinkamai, Kenos geležinkelio stotis tapo svarbiausiu pasienio punktu Lietuvos geležinkeliuose, todėl buvo smarkiai išplėsta ir modernizuota.

Anksčiau Šumsko geležinkelio stotis turėjo gyvenvietės statusą, ji buvo apskaitoma kai kuriuose gyventojų surašymuose. 2025 m. gruodžio 29 d. gyvenvietė panaikinta, jos teritorija (7,36 ha) priskirta Šiulgų kaimui (2,98 ha) ir Šumsko miesteliui (4,38 ha).[2]

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2001 m.
1959 m.sur.[3] 1970 m.sur.[3] 2001 m.sur.[4]
106 96 0
  1. Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
  2. 2025-12-29 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 954 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo“.
  3. 1 2 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  4. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.