Keltų šalys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Keltų šalys

Keltų šalys – šalys, kuriose gyvena keltai ir kuriose yra bent kažkiek išlikusios keltų kalbos. Tai šalys, kurių gyventojai laiko save keltų kultūros atstovais. Nuo XX a. vidurio nemažai kraštų ėmė skelbtis esantys keltiškumo nešėjai. Po kurio laiko šiuos kraštus imta laikyti keltiškais, o jų teritoriją imti vadinti keltų pakraščiu (angl. Celtic fringe). Šių kraštų gyventojai linkę save vadinti keltų nacijomis (angl. Celtic nations).

Kol nebuvo prasidėjusi Romos respublikos ir germanų genčių ekspansija, visos Britų salos ir didelė dalis žemyninės Europos buvo keltų teritorija. Iki šių laikų keltiškumą išlaikė tik tas vadinamasis „Keltų pakraštys“.

Keltų šalys:

Šalis Keltiškas pavadinimas Kalba Tauta Gyventojų sk. Keltiškai kalbančių skaičius
Škotijos vėliava Škotija Alba škotų gėlų kalba (Gàidhlig) škotai ~5 mln. 92 400
Airija Éire airių kalba (Gaeilge) airiai 6 mln. 355 000
Meno salos vėliava Meno sala Ellan Vannin meniečių kalba (Yn Ghaelg) meniečiai 70 000 59 – 1700
Velso vėliava Velsas Cymru valų kalba (Cymraeg) valai 3 mln. >750 000
Kornvalis Kernow kornų kalba (Kernewek) kornai 500 000 3500
Bretanės vėliava Bretanė Breizh bretonų kalba (Brezhoneg) bretonai 4 mln. 500 000

Papildomos šalys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kartais keltų šalių ratas praplečiamas, tuomet keltų šalimis laikomos dar trys šalys:

Keltiškai kalbančių bendruomenių yra ir už Europos ribų – Čiubuto slėnyje Patagonijoje (Argentina), Keip Bretono saloje (Naujoji Škotija, Kanada).