Gaučas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Gaučas

Gaučai (isp. gaucho, portug. gaúcho) – pampų, Gran Čiako, Patagonijos lygumų gyventojai (Argentinoje, Urugvajuje, pietų Brazilijoje), gyvulių augintojai, žemvaldžiai. Brazilijoje gaučais taip pat vadinami visi Pietų Rio Grandės gyventojai.

Gaučas iš dalies atitinka JAV kaubojų, Meksikos vaquero, Los Llanos regiono llanero ar Čilės huaso. Terminas gaučo ypač taikomas XIX a., kai dauguma užmiesčio gyventojų vertėsi gyvulių auginimu, kuomet klestėjo gaučų kultūra.

Gaučai buvo sėslūs, gyvendavo užmiestyje (campo), ūkiuose (vad. asjendose). Vertėsi žemdirbyste, gyvulių auginimu. Dauguma gaučų buvo metisai arba kreolai. Paprastai gaučai buvo puikūs raiteliai. Apibūdinami kaip stiprūs, nuoširdūs, darbštūs, tylūs, patriarchališki, prireikus – karingi. Gaučai naudodavo bolas, lasus, durklus, vadinamus facón. Tradicinis gaučo gėrimas – matė, valgis – įvairūs mėsos produktai, ypač asado.

Gaučai suvaidino svarbų vaidmenį Argentinos ir Urugvajaus istorijoje. Jie buvo vietinių kaudilijų armijų nariai, rengdavo sukilimus prieš valdžią. Buvo linkę į autoritarizmą, formuodavo karines chuntas.


Commons-logo.svg

Vikiteka