Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba
Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba – kalba, kurioje su galininko (akuzatyvo) reikalaujančiais veiksmažodžiais agentas (aktyvus veiksmo atlikėjas) reiškiamas vardininku (nominatyvu), o patientas (objektas, į kurį nukreiptas veiksmas) – galininku: pavyzdžiui, Saulė(vardininkas) apšviečia kiemą(galininkas). Nominatyvo-akuzatyvo kalbose vardininkas eina veiksniu, galininkas – tiesioginiu papildiniu. Ergatyvinėse kalbose – priešingai: objektas, į kurį nukreiptas veiksmas, sakinyje yra veiksnys. Todėl lietuvių kalboje tokią vartoseną iš dalies būtų galima perteikti neveikiamąja rūšimi: Saulės apšviečiamas kiemas.[1][2]
Nominatyvinė-akuzatyvinė struktūra būdinga indoeuropiečių, Uralo, Altajaus ir kitoms kalboms.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Chapter Alignment of Case Marking of Full Noun Phrases“. Nuoroda tikrinta 2020-12-30.
- ↑ Thomas Stolz. „Ergativ für blutigste Anfänger“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2020-12-30.