Pereiti prie turinio

Kazimieras Vitkus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kazimieras Vitkus
Gimė 1921 m. kovo 4 d.
Dembnė, Kauno apskritis, Lietuva
Mirė 1995 m. sausio 5 d. (73 metai)
Panevėžys, Lietuva
Palaidotas (-a) Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse
Veikla aktorius

Kazimieras Vitkus (1921 m. kovo 4 d. Dembnėje, Surviliškio valsčiuje1995 m. sausio 5 d. Panevėžyje) – Lietuvos teatro ir kino aktorius.

Vaikystėje su tėvais emigravo į Braziliją. Su broliu likę našlaičiais grąžinti į Lietuvą. Kauno amatų mokykloje įgijo staliaus profesiją.[1] 19391940 m. lankė Kauno darbo rūmų teatro vaidybos studiją (vadovas J. Miltinis). 1940–1995 m. – Panevėžio dramos teatro aktorius. Pokario metais kurį laiką buvo teatro direktorius. K. Vitkus buvo vienas pagrindinių J. Miltinio suburtos teatro trupės, su kuria režisierius pastatė geriausius savo spektaklius, aktorių. Teatre sukūrė daugiau kaip 120 vaidmenų.[2]

Nuo 1959 m. vaidino Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos kino studijų filmuose, sukūrė apie 20 vaidmenų.[2]

K. Vitkus buvo Panevėžio dramos teatro metraštininkas, sukaupęs didžiulį teatro archyvą, kuriame – unikali dokumentinė ir istorinė medžiaga: spektaklių, kino, gastrolių, aktorių veiklos, asmeninio gyvenimo fotonuotraukos ir jų negatyvai, skaidrės, pjesės. Aštuonios didelio formato knygos su chronologine seka suklijuotomis publikacijų iškarpomis apie teatrą nuo 1940 iki 1995 m., aktorių užimtumo dienoraščiai. 1996 m. aktoriaus našlė Viktorija Vitkienė archyvą padovanojo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai. Jis saugomas bibliotekai priklausančiame Juozo Miltinio memorialiniame bute.[3]

Žymesni spektakliai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • 1941 – Korbačijas. B. Džonsono „Sukčiaus testamentas“ (Volponė)
  • 1945 – Klebonas, Nakutis, Gaška. A. Vienuolio „Prieblandoje“
  • 1946 – Luka. N. Gogolio „Revizorius“
  • 1954 – Sorinas. A. Čechovo „Žuvėdra“
  • 1957 – Levborgas. H. Ibseno „Heda Gabler“
  • 1957 – Don Bazilijus. P.-A. de Bomaršė „Sevilijos kirpėjas“
  • 1974 – Aleliūmas. K. Sajos „Devynbėdžiai“
  • 1977 – Teiresijas. Sofoklio „Karalius Edipas“
  • 1983 – Albertas. H. Gulbio „Albertas“[2]
  • 1965 m. LSSR nusipelnęs artistas.
  • 1981 m. LSSR nusipelnęs meno veikėjas.[5]

Atminimo įamžinimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1996 m. Juozo Miltinio memorialiniame bute saugomas K. Vitkaus asmens fondas.

2010 m. Panevėžyje, prie namo Laisvės a. 4, kuriame 1982–1995 m. gyveno K. Vitkus, atidengta atminimo lenta.[5]

  1. Pažemeckas, Česlovas. Kazys Vitkus – žmogus orkestras. Iš Teatras mano džiaugsmas ir skausmas. Panevėžys: Panevėžio spaustuvė, 2007, p. 70–72. ISBN 978-9955-694-30-4.
  2. 2,0 2,1 2,2 Vitkus Kazys. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2014, [t.] 25, p. 324. ISBN 978-5-420-01741-8.
  3. Rinkiniai. Juozo Miltinio memorialinis butas (nuoroda tikrinta 2024-01-03).
  4. Vitkus Kazys // Lietuvos kinematografininkai. Vilnius : „Krantų“ redakcija, 2017. P. 512–513.
  5. 5,0 5,1 Kazimieras Vitkus. Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2022-03-04).