Kazys Skaisgirys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kazys Skaisgirys (1891 m. kovo 16 d. Marčiukų kaime, Lukšių valsčiuje, Šakių apskrityje – 1944 m., karo metu dingo Vokietijoje), vargonininkas, chorvedys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigęs Lukšių pradžios mokyklą, 19091912 m. pas vietos parapijos vargonininką mokėsi vargonuoti. Pirmojo pasaulinio karo metais vargonininkavo Rusijoje, o 19231944 m. Plokščiuose ir Sintautuose (Šakių apskr.). 19261929 m. Klaipėdoje vasaros metu lankė muzikos kursus mokytojams ir gavo vargonininko cenzą (dėst. J. Žilevičius). Su Sintautų bažnyčios choru K. Skaisgirys dalyvavo 1924 m. ir 1928 m. visos Lietuvos dainų šventėse Kaune, o su bažnyčios ir Šaulių sąjungos chorais 1938 m. Klaipėdos ir 1939 m. Alytaus dainų šventėse. Jo sūnus, taip pat Kazys Skaisgirys (1927–2005 m.), nuo 1949 m. gyveno JAV – Čikagoje ir yra daug pasidarbavęs lietuvių išeivijos muzikinei kultūrai.

Nuo 1981 m. K. Skaisgirys (sūnus) vadovavo J. Žilevičiaus ir J. Kreivėno lietuvių muzikologijos archyvui, nuo 1987 m. kartu su S. Sližiu redagavo žurnalą „Muzikos žinios", rašė straipsnius, tvarkė, redagavo ir leido muzikos kūrinius bei kitokius leidinius.

Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.