Kazokiškių–Kaugonių miškai
54°50′ š. pl. 24°46′ r. ilg. / 54.833°š. pl. 24.767°r. ilg.
Kazokiškių-Kaugonių miškai – miškai Elektrėnų savivaldybėje ir Kaišiadorių rajone, 1,5 km į šiaurę nuo Vievio.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Plotas 5230 ha, mišku apaugę 4820 ha. Susideda iš 10 miškų, didesnieji: Bekštonių, Gervaraisčio, Kaugonių, Kazokiškių ir Sukros. 42 % miškų valstybinės reikšmės, priklausantys Kaišiadorių miškų urėdijai, Žaslių ir Vievio girininkijoms. Masyvo šiaurės vakarų pakraštį kerta geležinkelis Vilnius–Kaunas. Pietinėje dalyje yra Zelvos ežeras, iš kurio išteka Šešuvos dešinysis intakas Zelvė, ją užtvenkus įrengti du tvenkiniai. Vakarinėje dalyje yra 2 nedideli ežerėliai. Paviršius banguotas.
Medynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miško augavietės nederlingos normalaus drėgnumo ir derlingos laikinai įmirkusios. 90 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 6 % apsauginiai III gr., 4 % rekreaciniai II grupės, kultūrinės kilmės medynų 20 %. Pušynų yra 61 %, eglynų 15 %, beržynų 11 %, baltalksnynų 4 %, uosynų ir juodalksnynų po 3 %, ąžuolynų 2 %, drebulynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 25 %, pusamžiai medynai 57 %, bręstantys 12 %, brandūs 6 %. Medynų vidutinis amžius 60 m., bonitetas 1,8, skalsumas 0, 70, vidutinis tūris 221 m³/ha. Kasmet priauga 3,9 m³/na.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prie Sukros upės ir Aleksandriškės kaimo yra trys pilkapiai, prie kelio Vievis-Paparčiai – koplyčia. 1944–1945 m. Kazokiškių-Kaugonių miškuose veikė Didžiosios kovos apygardos rinktinės Lietuvos partizanai.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Brukas. Kazokiškių-Kaugonių miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 680 psl.