Kazimieras Masiliūnas
| Kazimieras Masiliūnas | |
|---|---|
| Gimė | 1902 m. vasario 21 d. Bistrampolio dvaras, Ramygalos valsčius, Panevėžio apskritis |
| Mirė | 1973 m. liepos 12 d. (71 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Romainių kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Lidija |
| Vaikai | Algis, Vytautas, Danutė |
| Veikla | pedagogas, spaudos darbuotojas |
| Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Kazimieras Masiliūnas (1902 m. vasario 21 d. Bistrampolio dvare, Ramygalos valsčius, Panevėžio apskritis – 1973 m. liepos 12 d. Kaune) – Lietuvos pedagogas, spaudos darbuotojas. Palaidotas Kauno Romainių kapinėse.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokėsi Ramygalos mokykloje. 1925 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją, 1934 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. 1931–1932 m. pedagogines studijas gilino Miuncheno ir Ciuricho universitetuose.
1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, dalyvavo kovose. Nuo 1925 m. Pasvalio gimnazijos mokytojas, vėliau Biržų apskrities pradžios mokyklų inspektorius. 1930 m. perkeltas į Kauną toms pačioms pareigoms, nuo 1933 m. Švietimo ministerijos Vidurinių ir aukštesniųjų mokyklų departamento direktorius, 1934–1940 m. Švietimo viceministras. TSRS okupavus Lietuvą atleistas iš pareigų ir suimtas. Šeimos pastangomis iš kalėjimo buvo paleistas ir repatrijavo į Vokietiją. Vokiečiams okupavus Lietuvą, K. Masiliūnas su šeima grįžo į Lietuvą ir mokytojavo Ramygalos gimnazijoje. Bolševikams antrą kartą okupavus Lietuvą, vėl suimtas ir išvežtas į Sibirą. Jam buvo pavykę grįžti į Lietuvą ir įsidarbinti Panevėžio berniukų gimnazijoje, bet vėl buvo suimtas ir ištremtas į Kazachiją. Į Lietuvą grįžo 1956 m., apsigyveno Kaune, Veterinarijos akademijoje dėstė vokiečių kalbą.[2]
Pedagogikos, visuomenės gyvenimo ir kultūros klausimais rašė leidiniuose „Lietuva“, „Švietimo darbas“, „Vairas“, „Lietuvos mokykla“. Įkūrė ir 1930–1931 m. redagavo moksleivių žurnalą „Šviesos keliai“, 1933–1934 m. – mokytojų žurnalą „Tautos mokykla“. [3]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1919 m. Vyčio Kryžiaus ordinas.
- Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2 laipsnio ordinas.
- Prancūzijos Garbės legiono ordinas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/02/13/kult_01.html Prisimintas užmirštas kraštietis
- ↑ Simona Žilytė. Švietimo viceministeris iš Bistrampolio. Konferencijos, įvykusios 2008 m. spalio 4 d., pranešimų tezės[neveikianti nuoroda]
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 314 psl.